Sukčiavimo schemos vis labiau tobulėja. Šiandien nebeužtenka tiesiog ignoruoti įtartinų laiškų ar SMS žinučių – kartais pakanka socialiniuose tinkluose pamatyti reklamą ar telefone atsidaryti suklastotą interneto svetainę. Žmonės Lietuvoje nuo šių metų pradžios dėl sukčių veiklos jau prarado beveik 12 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia – apgautas gali būti praktiškai kiekvienas.
„Telefoninių sukčių aukomis dažniausiai tampa vyresni nei 60 metų žmonės. Vis tik sukčiai taikosi praktiškai į visus – tiek į skaitmenines technologijas naudojančius senjorus, tiek į jaunuolius. Sukčiai naudojasi ne tik tuo, kad dažnas nesiskiria su savo išmaniuoju telefonu, bet ir į žmonių emocijas, skubėjimą ir pasitikėjimą internete matomu turiniu. Tad efektyviai apsaugai nuo nusikaltėlių reikia veiksmų derinio – išmanių technologijų, mūsų budrumo ir bendradarbiavimo tarp institucijų“, – pasakoja Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak jo, šiuo metu siekiant išvengti sukčių atakos nepakanka vien ignoruoti įtartinų SMS žinučių ar skambučių – apgaulės tyko ir socialiniuose tinkluose.
„Žmonės vis dažniau susiduria su profesionaliai sukurtomis reklamomis socialiniuose tinkluose, netikromis elektroninėmis parduotuvėmis ar žinomų įmonių vardu siunčiamais laiškais. Todėl kartais užtenka vos kelių sekundžių – paspausti reklamą socialiniuose tinkluose ar atsidaryti suklastotą svetainę, kad taptume sukčių auka. Nauju didžiuliu iššūkiu tapo ir dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, kurie dirbti ar mokyti padeda jau ne tik mums, bet ir pagelbėja sukčiams kurti profesionaliai atrodančius laiškus, reklamas ar net imituoti žmonių balsus“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovas.
Sukčiai daro spaudimą
Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, dalis sukčiavimo schemų šiandien primena ilgai trunkančią manipuliaciją, kuri gali tęstis net kelis mėnesius.
„Kalbant apie investicinį sukčiavimą, sukčiai pakankamai ilgai bendrauja, kol pasiekia savo tikslo. Jie nuolat skambina žmogui, siunčia netikrus laiškus su tariamomis investicijų ataskaitomis ir raginimais investuoti dar daugiau pinigų“, – pasakoja R. Matonis.
Tuo metu telefoninio sukčiavimo atvejais dažniausiai pakanka vieno ar vos kelių skambučių. Policijos atstovo teigimu, tokiose situacijose sukčiai sąmoningai siekia sukelti žmogui stresą ir neleisti ramiai įvertinti situacijos.
„Žmogui daromas spaudimas, neleidžiama padėti ragelio ar su kuo nors pasitarti, gąsdinama pasekmėmis. Naudojamas netikėtumo faktorius ir bandoma įtikinti sprendimą priimti greitai. Pavyzdžiui, sakoma, kad į žmogaus sąskaitą įsilaužta ir banko IT specialistai turi greitai prisijungti ir viską sutvarkyti. Neva kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau pinigų žmogus praras“, – aiškina R. Matonis.
Koją pakiša pasitikėjimas
Ar tapsime sukčių aukomis, priklauso ir nuo mūsų emocinės būsenos – apgaulėmis lengvai patiki ne vien tik naivūs, bet ir emociškai jautrūs ar pavargę žmonės.
„Ilgalaikis stresas, nuovargis, gyvenimo krizės ar emocinis išsekimas stipriai sumažina budrumą, todėl vėliau žmogus pats negali patikėti, kaip taip nutiko. Sukčiai labai gerai išnaudoja momentą, kai žmogus yra pavargęs, įsitempęs ar išsigandęs, nes tada kritinis mąstymas natūraliai susilpnėja“, – sako psichologė Sonata Vizgaudienė.
Pasak specialistės, vyresnio amžiaus žmonėms taip pat gali būti sunkiau atpažinti apgaulę, nes jie augo aplinkoje, kurioje buvo natūraliai pasitikima institucijomis.
„Šiandien sukčiavimo schemos tapo itin profesionalios ir labai tikroviškos. Vyresniems žmonėms kartais sunku patikėti, kad kažkas gali apsimesti policijos pareigūnu ar banko darbuotoju“, – aiškina psichologė.
Ji pabrėžia, kad viena svarbiausių taisyklių susidūrus su galimu sukčiavimu – neskubėti priimti sprendimų.
„Sukčių schemos dažniausiai paremtos skubinimu. Žmogui sukuriamas jausmas, kad sprendimą reikia priimti čia ir dabar, todėl svarbiausia taisyklė – sustoti. Kuo daugiau streso ir įtampos jaučiame, tuo labiau turime stabtelėti. Stabtelėjus įsijungia kritinis mąstymas ir natūraliai ateina noras tikrintis informaciją“, – pataria S. Vizgaudienė.
Ekspertai sutaria, kad efektyviausia apsauga nuo sukčių – kritinis mąstymas ir informacijos patikrinimas. Padėti gali keli paprasti principai: kilus net menkiausioms abejonėms rekomenduojama nutraukti pokalbį, neskubėti priimti sprendimų, neatlikti finansinių veiksmų pokalbio metu, tikrinti informaciją oficialiais kanalais ir nespausti nuorodų iš netikėtų žinučių ar reklamų.
