Lietuvos ekonomika ir finansų sistema išlieka atsparios, tačiau per pastaruosius metus pastebima vis daugiau įtampos ženklų būsto rinkoje. Taip pat aktualumo nepraranda potencialių prieš bankus nukreiptų kibernetinių atakų rizika. Lietuvos banko vertinimu, bankų finansiniai rodikliai yra geri, o sektorius testavimo metu parodė gebėjimą atlaikyti ir nepalankius ekonominės raidos scenarijus.
„Didžiausi pokyčiai praėjusiais metais įvyko būsto rinkoje. Sparčiai kylančios kainos, aktyvus kreditavimas ir ženklai, kad pasiūla pradeda atsilikti nuo paklausos, didina rizikas, todėl šią sritį stebime ypač atidžiai. Gyventojų ir įmonių finansinė padėtis ir toliau yra gera, bankų sektorius yra atsparus, todėl finansų sistemos situaciją ir toliau vertiname kaip stabilią. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad stebimos rizikos nevirstų rimtesnėmis problemomis ateityje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Gyventojų ir įmonių finansinė padėtis Lietuvoje yra gera, paskolos grąžinamos laiku. Tačiau geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas išlieka rizikos veiksniais. Gyventojų ir įmonių skolinimosi tempai yra vieni didžiausių euro zonoje. Vis dėlto daliai įmonių bankų kreditavimas tebėra sunkiai pasiekiamas, todėl jos dairosi į alternatyvius finansavimo šaltinius, tokius kaip kapitalo rinka ar sutelktinio finansavimo platformos.
Bankų sektorius taip pat demonstruoja atsparumą: veikia pelningai ir turi stabilius finansavimo šaltinius. Sektoriaus testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad jis galėtų atlaikyti nepalankius ekonominės raidos scenarijus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus.
Lietuvos bankas, įvertinęs finansų sistemos padėtį ir pasaulio ekonomikos tendencijas, naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijo keturias pagrindines rizikas:
- Netvaraus būsto kainų augimo ir korekcijos rizika. Sparčiai augant būsto kainoms ir atitinkamai didėjant būsto įsigijimo kreditavimui, Lietuvos bankų sąsajos su nekilnojamojo turto (NT) rinka išlieka didelės, o tai didina šios rizikos galimą poveikį finansų sistemai. Riziką mažina žemas gyventojų įsiskolinimo lygis, gera jų finansinė padėtis, sukaupti bankų rezervai ir didelis jų atsparumas. Ši rizika per metus padidėjo.
- Sisteminės svarbos kibernetinių atakų rizika. Jai didžiausią įtaką daro sparti technologinė pažanga, ypač susijusi su dirbtinio intelekto naudojimu. Geopolitinė įtampa didina paskatas kibernetinėms ir hibridinėms atakoms, o bankų priklausomybė nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų didina sektoriaus pažeidžiamumą. Šios grėsmės suvaldymui padeda augančios investicijos į kibernetinio saugumo stiprinimą bei institucijų dėmesys ir reguliacinės iniciatyvos. Šios rizikos lygis šiek tiek padidėjo.
- Įmonių ir gyventojų finansinės būklės pablogėjimo rizika. Ji tebėra aktuali dėl tebesitęsiančios geopolitinės įtampos, ekonominio neapibrėžtumo ir energetikos sukrėtimų. Vis dėlto prognozuojama, kad gilios ekonominės krizės nebus, o žemas įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis bei gera finansinė padėtis mažina šią riziką. Atsiimtos II pensijų pakopos lėšos papildomai didina namų ūkių rezervus, o Atsakingojo skolinimo nuostatai prisideda prie gyventojų atsparumo didinimo. Šios rizikos lygis per metus nepakito.
- Komercinio NT kainų korekcijos rizika. Ji daugiausia kyla dėl perteklinės biurų pasiūlos Vilniuje, o ekonominis neapibrėžtumas negerina sektoriaus perspektyvų. Naujų pastatų plėtros ir kainų augimo tempams sulėtėjus, rizikos lygis sostinės biurų segmente nepakito. Riziką mažina ir konservatyvus bankų skolinimas NT projektams, didelis bankų atsparumas ir mažas atvirojo tipo investicinių fondų paplitimas.
Reaguodamas į minėtas rizikas, Lietuvos bankas stiprina finansų sistemos atsparumą makroprudencinėmis priemonėmis: sprendimais dėl bankų kapitalo rezervų bei Atsakingojo skolinimo nuostatais, saugančiais nuo NT burbulų ir gyventojų perteklinio įsiskolinimo.
Nuo rugpjūčio mėnesio įsigalios Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai: jie suteiks daugiau lankstumo pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams, tačiau sugriežtins reikalavimus asmenims, imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kurios dalis gali būti naudojama rizikingesniam investiciniam skolinimuisi. Taip pat pakoreguotas paskolos įmokų ir pajamų santykis, siekiant užtikrinti gyventojų atsparumą galimiems palūkanų normų svyravimams.
Lietuvos bankas yra pasirengęs griežtinti kapitalo rezervų reikalavimus bankams, jei kreditavimas ir rizikos finansų sistemai pradėtų augti sparčiau, taip stiprindamas finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams.
Finansų rinkos stabilumui užtikrinti svarbios yra ir fiskalinės priemonės, darančios įtaką visai būsto rinkai. Šiuo metu palyginti maži NT mokesčiai iš dalies skatina investicinę paklausą, todėl platesnio NT apmokestinimo klausimas išlieka aktualus vertinant būsto rinkos balansą.
Ne mažiau svarbi yra ir efektyvi bei konkurencinga rinka. Prie to prisidėjo pernai įsigaliojęs būsto paskolų refinansavimo supaprastinimas ir reikalavimas teikiant būsto paskolą pasiūlyti bent du palūkanų normų pasirinkimus – kintamąsias ir fiksuotąsias bent penkeriems metams.
Finansinio stabilumo apžvalga, kurioje apžvelgiama finansų sektoriaus būklė, pagrindinės tendencijos, galimos rizikos Lietuvos finansų sistemai ir būdai joms atremti, skelbiama kartą per metus.
