Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai kviečiami į Vakarų Lietuvos dainų šventę, kuri vyks 2026 m. birželio 7 d. 17.00 val. Klaipėdos Jono kalnelyje. Renginyje dalyvaus 177 kolektyvai – chorai, vokaliniai ansambliai, šokių kolektyvai, tautinių instrumentų ansambliai ir orkestrai iš 58 Lietuvos miestų ir miestelių. Muzikinę programą papildys Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio majoro Egidijaus Ališausko.
Nors Jonas kalnelis nėra tradicinė dainų švenčių vieta, jis pasirinktas neatsitiktinai – Klaipėdos vasaros koncertų estradoje vyksta renovacijos darbai, ruošiantis 2027 m. Mažosios Lietuvos šimtmečio dainų šventei. Taip tęsiama gyva Klaipėdos dainų švenčių tradicija.
Lietuva garsėja kaip dainingas kraštas su giliomis chorinio meno tradicijomis. Klaipėdos kraštas taip pat turi senas dainų švenčių tradicijas, siekiančias XIX amžių. Būtent čia, 1927 m. birželio 6 d., minima pirmoji laisva Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventė, kuri tapo tautinio gyvybingumo manifestacija. Panašią dvasią išlaikė ir vėlesnės 1933 bei 1938 m. šventės.
Pirmoji Mažosios Lietuvos dainų šventė suteikė Mažosios Lietuvos lietuviams savasties suvokimą ir sustiprino tautinę savimonę. Dainų šventės Klaipėdoje tęsia šias tradicijas, kurioms būdinga atsakomybė, patriotizmas ir meilė kraštui. Kaip sakė Vydūnas: „Dainoje – tautos dvasia“.
Mažosios Lietuvos muzikinė kultūra ir Klaipėdos kraštas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos Dainų švenčių tradicijos. Jau dar Prūsijoje lietuvininkai turėjo lietuvišką spaudą, giesmynus, liaudies dainų rinkinius, rengė viešus chorinius pasirodymus ir dainų šventes, kas greičiausiai susiję su evangelikų kultūros įtakos choriniam giedojimui gimtąja kalba.
Pirmosios dainų šventės Klaipėdoje surengtos dar 1869 metais. Šis kraštas, nors ir mažai tyrinėtas, atskleidžia gilesnį dainų švenčių reiškinio, paveldo ir palikimo vaizdą.
Vydūnas, pradėdamas 1927 m. šventę, kalbėjo: „Švęsti – yra giedoti iš savo sielos gelmių, reiškia nešti savo, būtent žmogiškumo, balsą į pasaulį…“. Šie žodžiai aktualūs ir šiandien, ypač atsižvelgiant į dabartinius iššūkius. Tautos stiprybė ir atsparumas slypi tautinėje savimonėje, dvasioje, kultūroje ir meilėje Tėvynei.
Klaipėdos miestas yra vienas iš Dainų švenčių vertybių ir tradicijų gynybos bei puoselėjimo bastionų. Dainų šventė – tai tautos sakralinis reiškinys, chorinės kultūros šventykla, kurioje liudijama tautos savastis.
Šiųmetė Vakarų Lietuvos dainų šventė vyks istoriniame Jono kalnelyje, simboliškai sujungdama miesto istoriją, dvasinį paveldą ir gyvąją dainų švenčių tradiciją.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Klaipėdos miestui, Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, visiems dalyviams, rėmėjams ir savanoriams už pagalbą rengiant šventę.
Kviečiama atvykti į Vakarų Lietuvos dainų šventę ant Jono kalnelio, kartu paliudyti meilę kraštui ir jo turtingoms tradicijoms.
