2026 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai
Seime vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesijoje įvyko Gynybos ir saugumo komiteto posėdis. Jame krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa aptarė Lietuvos krašto apsaugos finansavimo ir gynybinių pajėgumų stiprinimo klausimus.
Pagrindine grėsme Lietuvai viceministras įvardijo Rusiją, pažymėdamas, kad šalis vykdo konvencinį ir hibridinį karą, todėl būtina skubiai stiprinti gynybinius pajėgumus ir būti pasirengusiems. „Rusijos grėsmė nėra kažkur toli horizonte, ji yra čia, taigi jaučiame įtampą ir spaudimą“, – sakė K. Aleksa, ypač akcentuodamas oro gynybos svarbą.
Aptartas Lietuvos siekis iki 2030 m. sukurti veikiančią pėstininkų diviziją bei stiprinti bendradarbiavimą su NATO, įskaitant brigados dislokavimą kitų metų pabaigoje bendradarbiaujant su Vokietijos sąjungininkais. Taip pat paliesta karinės transformacijos tema, apimanti dronus, dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologijas. K. Aleksa pabrėžė priešakinės gynybos principą – ginti kiekvieną teritorijos dalį.
Daug dėmesio skirta oro gynybos temai ir kovai su dronais, pabrėžiant skubių investicijų į sistemas, sensorius, amuniciją ir jų integraciją su NATO pajėgumais poreikį. „Jeigu mes neatlaikysime šio iššūkio, jam nepasipriešinsime, nesukursime oro pajėgų, tai pridės papildomų sunkumų, papildomų iššūkių ateityje įgyvendinant ir kitus prioritetus“, – teigė viceministras, minėdamas visuomenės keliamus klausimus dėl gynybos finansavimo.
Buvo kalbėta ir apie iššūkius, kylančius dėl gynybos pramonės pajėgumų ir šaudmenų trūkumo. Lietuva gynybai skiria apie 5 proc. BVP ir ketina išlaikyti bei didinti šį lygį, kartu ragindama kitas NATO nares didinti išlaidas ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pabrėžta paramos Ukrainai svarba regiono saugumui.
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras pristatė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų strategines kryptis ir pajėgumų plėtrą, atkreipdamas dėmesį į šalies geografinės padėties ypatumus dėl kaimynystės su Kaliningrado sritimi ir būtinybę nuosekliai stiprinti gynybą. Ypač svarbios laikomos Suvalkų koridoriaus ir Gotlando salos kryptys NATO pastiprinimui ir logistikai krizės atveju. Kariuomenės vadas taip pat akcentavo glaudų bendradarbiavimą su JAV, Pensilvanijos nacionaline gvardija ir Vokietija.
R. Vaikšnoras pabrėžė oro gynybos svarbą, apsaugą nuo žemai skrendančių objektų ir bepiločių orlaivių, ragindamas ieškoti inovatyvių apsaugos priemonių ir neatsilikti technologijų vystyme, ypač atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje. Jis užsiminė apie aiškius planus gerinti pajėgumus ir ieškoti skirtingų bepiločių sistemų sprendimų.
Vėliau NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto atstovė Rebecca Patterson ir Hudsono instituto mokslininkė Liselotte Odgaard aptarė NATO pajėgumų stiprinimą Šiaurės flange. Apie parlamentų vaidmenį spartinant NATO gynybos inovacijas kalbėjo Transatlantinio gynybos ir saugumo bendradarbiavimo pakomitečio atstovas Rick Larsen (JAV) ir NATO DIANA vyr. prekybos reikalų pareigūnas Ryan Benitez.
Popietinėje dalyje NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto specialusis pranešėjas Mike Turner ir „RAND Europe“ direktoriaus pavaduotojas James Black pristatė pranešimą „Jūros dugnas ir kosmosas: NATO atgrasymo ir gynybos kompleksinių iššūkių sprendimas“. Roterdamo Erazmo universiteto profesorius Dr. Michal Onderco ir Ateities saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio pranešėjas Spyridon Kyriakis nagrinėjo temą „NATO pajėgų formavimas ateityje: verbavimas, personalo išlaikymas ir valia kovoti“.
Komitetų posėdžiai ir plenarinė sesija buvo transliuojami tiesiogiai Seimo svetainėje ir „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Nuotraukos iš renginių publikuojamos Seimo „Flickr“ paskyroje ir gali būti laisvai naudojamos, nurodant šaltinį.
Daugiau naujienų apie NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją (gegužės 30 d. – birželio 1 d.) skaitykite ČIA.