Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas, aptaria naujausius pokyčius dirbtinio intelekto (DI) srityje.
Visai neseniai „Anthropic“ pristatė naują dirbtinio intelekto (DI) modelį „Claude Fable 5“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena įprasta DI naujiena atspindinti spartesnius rezultatus ir daugiau galimybių, šio modelio išleidimo būdas žymi naują DI industrijos etapą.
„Claude Fable 5“ rodo, kad pažangiausi modeliai nebėra vienodai atveriami visiems. Jų galimybės pradedamos valdyti pagal riziką, naudotojo tipą ir konkrečios užklausos pobūdį. Svarbesniu klausimu tampa ne tik „ką modelis moka?“, bet ir „kam leidžiama tomis galimybėmis naudotis?“. Tai reiškia, kad tas pats modelis gali turėti skirtingą prieigą.
Tas pats modelis, skirtinga prieiga
„Anthropic“ pristatė du glaudžiai susijusius modelius: „Claude Fable 5“ ir „Claude Mythos 5“. Viešai prieinamas „Fable 5“ yra valdomas saugikliais. „Mythos 5“, dalindamasis tomis pačiomis pagrindinėmis galimybėmis, siūlomas be tų pačių saugumo klasifikatorių ir tik ribotam patikimų naudotojų ratui, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo specialistams ar kritinės infrastruktūros partneriams. Tai pavyzdys, kaip tas pats technologinis pajėgumas gali būti pateikiamas skirtingais prieigos lygiais.
Šis pokytis itin reikšmingas. Iki šiol daugumai naudotojų DI modelis atrodė kaip vienas bendras įrankis. Dabar atsiranda sudėtingesnė logika: modelio elgsena gali priklausyti nuo užklausos temos, rizikos kategorijos ir naudotojo prieigos lygio. Tai nebe vienas modelis visiems, o ta pati technologija su skirtingais prieigos sluoksniais.
Gali atsakyti ne tas modelis, kuris pasirenkamas
Rizikingose srityse, tokiose kaip kibernetinis saugumas, biologija, chemija ar modelių distiliavimas, „Fable 5“ gali nukreipti užklausą kitam modeliui, pavyzdžiui, „Claude Opus 4.8“, o ne tiesiog atsisakyti atsakyti. Tai reiškia, kad ateityje saugumas bus ne tik „atsakyti“ ar „neatsakyti“, bet ir galimybė atsakyti ribotu pajėgumu, užklausą perimti kitam modeliui, o platesnis atsakymas gali būti prieinamas tik patikimam naudotojui arba tik atitinkant tam tikras saugumo sąlygas.
Vartotojui gali atrodyti, kad jis kalbasi su vienu modeliu, bet realybėje veikia visa prieigos, rizikos vertinimo ir modelių perjungimo sistema.
Kodėl DI pradedamas riboti?
Stipriausi DI modeliai gali rašyti sudėtingą programinį kodą, analizuoti didelius dokumentų kiekius, veikti kaip agentai, ieškoti klaidų sistemose, interpretuoti mokslinius grafikus ar padėti atlikti tyrimų užduotis. Nors šios galimybės naudingos, jos gali būti ir dvipusės – padėti tiek geranoriškiems naudotojams, tiek norintiems išnaudoti pažeidžiamumus. Todėl pažangiausi DI modeliai vis labiau primena ne paprastas programėles, o infrastruktūrą, kur svarbu ne tik veikimas, bet ir prieiga, taisyklės, rizikos valdymas bei elgesys pavojingose situacijose.
Kels iššūkių verslams
Įmonėms nebeužteks klausti, kuris modelis yra greičiausias ar pigiausias. Reikės atsakyti į klausimus: ar tam tikros užklausos gali būti ribojamos, ar atsakymus gali generuoti kitas modelis, kokia yra duomenų saugojimo politika, ar konkreti veiklos sritis bus laikoma rizikinga ir ar modelio elgsena bus vienoda visiems. Ypač verta atkreipti dėmesį į situacijas, kai modelis apribojamas ar pakeičiamas kitu, nes tai tampa ne tik techniniu, bet ir produkto patikimumo klausimu. Ateityje modelio pasirinkimas apims ne tik kainą, greitį ir tikslumą, bet ir valdymą.
Kas spręs, kas yra patikimas naudotojas?
Jei galingiausios modelių galimybės bus prieinamos ne visiems, kyla klausimas, kas spręs, kas laikomas patikimu naudotoju. Ribota prieiga gali būti būtina siekiant išvengti pavojingų užduočių atlikimo, tačiau tai gali sukurti ir naują nelygybės formą. Tie, kurie gaus platesnę prieigą, galės greičiau kurti produktus ir stiprinti konkurencinį pranašumą. Tai gali tapti vienu svarbiausių ateinančių metų DI politikos klausimu: kaip suderinti saugumą su prieigos teisingumu?
Nauja DI valdymo era
„Claude Fable 5“ yra signalas, kaip gali atrodyti ateities DI rinka. Pažangiausi modeliai bus ne tik kuriami ir lyginami pagal pajėgumą, bet ir valdomi, sluoksniuojami bei skirtingai atveriami skirtingiems naudotojams. Tai gali tapti nauju standartu visoje industrijoje, kur vis svarbesnė taps prieigos prie DI pajėgumo valdymas. Galingiausias dirbtinis intelektas nebebus vienas visiems. Ateityje svarbiausias klausimas bus ne „ką pažangiausias DI jau sugeba?“, o „kam bus leista naudotis visa jo galia?“.
