Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlomiems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir su juo susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama įgyvendinti ES Migracijos ir prieglobsčio paktą. Šių teisės aktų pakeitimų tikslas – pasirengti tinkamai reaguoti į galimą migracijos srautų didėjimą, užtikrinti solidarumą su neteisėtos migracijos spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, paspartinti prieglobsčio ir grąžinimo procedūras bei užtikrinti tinkamas prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad po ilgų ES valstybių narių derybų buvo priimti kompromisiniai sprendimai, skirti sustiprinti ir integruoti pagrindines ES migracijos, prieglobsčio, sienų valdymo ir integracijos politikos kryptis. „Šiandien Vyriausybėje priimame reikalingus teisės aktų pakeitimus, siekiant sukurti efektyvią migracijos valdymo ir prieglobsčio sistemą, atitinkančią bendrai nustatytus ES standartus“, – teigė ministras.
Siekiant užtikrinti išorės sienų saugumą, visiems užsieniečiams, neatitinkantiems atvykimo į ES sąlygų, bus atliekamas tikrinimas. Tokie užsieniečiai bus registruojami, jiems bus atliekami tapatybės ir sveikatos patikrinimai bei vertinama, ar nekyla grėsmė saugumui.
Tarptautinės apsaugos prašytojams, atvykstantiems iš saugių šalių, klaidinantiems valdžios institucijas ar keliantiems pavojų saugumui, bus taikoma privaloma pasienio procedūra. Asmenys, neatitinkantys tarptautinės apsaugos reikalavimų, bus veiksmingai grąžinami. Taip pat sukurtas tikrinimo ir pasienio procedūros stebėsenos mechanizmas.
Įstatymų pakeitimais numatyta solidarumo mechanizmo įgyvendinimo tvarka: sprendimus dėl perkeltinų asmenų ir jų skaičiaus priims Vyriausybė, o sprendimus dėl kiekvieno konkretaus perkeliamo užsieniečio – Migracijos departamentas.
Krizinių situacijų metu bus galima ilginti procedūrų terminus, nukrypti nuo pasienio procedūros taikymo. Krizinėje situacijoje esančios valstybės bus atleidžiamos nuo pareigos atsiimti iš kitų ES valstybių narių prašytojus, už kuriuos jos yra atsakingos.
15 lydinčiųjų įstatymų projektų užtikrina tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių teises socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir kvalifikacijos pripažinimo srityse bei praplečia nepilnamečių tarptautinės apsaugos prašytojų sveikatos priežiūros apimtį.
Lietuva pernai gruodžio 3 d. apsisprendė dėl solidarumo įnašo formos. Įvertinus nacionalinius pajėgumus, migracijos situaciją regione ir savivaldybių galimybes priimti asmenis, nuspręsta taikyti mišrią solidarumo formą – priimti dalį Lietuvai nustatyto asmenų skaičiaus, o likusią dalį kompensuoti finansiniu įnašu. Bendras indėlis bus paskirstomas proporcingai: 50 proc. – perkėlimais, 50 proc. – finansine įmoka.
ES Migracijos ir prieglobsčio paktui (MAP) įgyvendinti ES fondų programose 2025–2027 m. numatytas 70 mln. eurų paskirstymas konkretiems veiksmams.
ES migracijos ir prieglobsčio paktas pradedamas taikyti nuo šių metų birželio 12 d.
