Vilniuje pristatyta „Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros galimybių studija“, pirmą kartą apjungusi visos šalies geležinkelių tinklo viziją iki 2050 m. ir vėlesniam laikotarpiui. Nacionaliniu mastu atlikta analizė atskleidė, kokia infrastruktūros plėtros kryptis Lietuvai sukurtų didžiausią ekonominę, socialinę ir strateginę naudą.
Studija vertino plėtrą atsižvelgiant į ES transporto politiką, karinio mobilumo poreikius, keleivių ir krovinių srautų augimo prognozes, aplinkosauginius tikslus bei šalies konkurencingumo poreikius. Atlikta kaštų ir naudos analizė leido palyginti skirtingus scenarijus ir geležinkelio vėžės migracijos alternatyvas.
Prognozuojama, kad keleivių traukiniais skaičius ateityje augs net keturis kartus, tačiau tam būtina nauja infrastruktūra. Vizija numato tiesioginę geležinkelio jungtį palei automagistralę kelionėms iš sostinės į pajūrį, taip pat svarstomi variantai gyventojų evakuacijai ir regionų pasiekiamumui traukiniais.
„Svarbiausias uždavinys – europinės vėžės tinklo plėtra, orientuota į jungtis su kaimynais ir tiesioginį išėjimą į Vakarų rinkas per Klaipėdos jūrų uostą. Taip pat atsivers naujos greitųjų traukinių jungtys tarp Kauno ir Klaipėdos bei Kauno ir Vilniaus. Mūsų pagrindinis tikslas – sujungti Lietuvą su Europa ir sukurti modernų geležinkelį, kad kelionės taptų gerokai greitesnės, tiesesnės ir patogesnės“, – teigia susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Svarbiausia studijos išvada – ekonomiškai ir strategiškai optimaliausias kelias Lietuvai yra nuosekli europinės 1435 mm vėžės plėtra, išlaikant dalį esamo 1520 mm tinklo. Visiškas nacionalinio tinklo migracija į 1435 mm vėžę artimiausiais dešimtmečiais nėra racionalus scenarijus. Preliminariais vertinimais, pilnas perėjimas galėtų kainuoti apie 38 mlrd. eurų ir pareikalautų 30 metų ar ilgesnio įgyvendinimo laikotarpio.
Analizė rodo, kad iki 2050 m. didžiausią naudą sukurtų europinės vėžės koridorius nuo Lenkijos iki Latvijos sienos – šiuo metu tiesiama „Rail Baltica“ bei naujos 1435 mm greitųjų traukinių jungtys tarp Kauno ir Klaipėdos bei Kauno ir Vilniaus. Toks modelis užtikrintų Lietuvos integraciją į Europos geležinkelių sistemą, kartu išlaikant galimybes efektyviai aptarnauti esamus krovinių ir keleivių srautus.
Lietuva turi sparčiai prisitaikyti prie ES transporto politikos pokyčių: iki 2050 m. ES siekia patrigubinti greitųjų traukinių eismą ir padvigubinti krovinių vežimą geležinkeliais.
„Pirmą kartą turime ilgalaikę, duomenimis ir kaštų–naudos analize pagrįstą viso Lietuvos geležinkelių tinklo viziją. Studija parodo, kad ateities konkurencingumą lems ne pavieniai projektai, o vientisas europinis koridorius, jungiantis Baltijos šalis, Klaipėdos uostą ir Vakarų Europą. Geležinkelių tinklas yra valstybės stuburas – nuo jo priklauso mūsų ekonomikos konkurencingumas, regionų pasiekiamumas ir nacionalinis saugumas. Ši studija leidžia pirmą kartą į visą tinklą pažvelgti kaip į vieningą sistemą ir aiškiai įvardyti, kur turime judėti“, – sako LTG grupės l.e.p. vadovas Arūnas Rumskas.
Tarp prioritetinių investicijų studijoje išskiriami „Rail Baltica“ projektas su jungtimi į Vilnių bei europinės vėžės linija Kaunas–Klaipėda. 1435 mm jungtis su Klaipėda sudarytų sąlygas krovinius tarp Baltijos regiono ir Vakarų Europos gabenti be perkrovimo, didintų Klaipėdos uosto konkurencingumą, mažintų logistikos kaštus ir stiprintų Lietuvos pozicijas tarptautiniuose transporto koridoriuose. Ši jungtis taip pat būtų reikšminga karinio mobilumo infrastruktūros dalis.
Krovinių vežimo apimtys per tą patį laikotarpį galėtų padidėti nuo 27,8 mln. tonų iki beveik 50 mln. tonų per metus. Didžiausią augimo potencialą sudarytų intermodaliniai pervežimai, kuriuos skatintų „Rail Baltica“, ir europinės vėžės tinklo vystymas.
Vienu svarbiausių infrastruktūros planavimo kriterijų tampa karinis mobilumas. Geležinkelių tinklas turi būti pritaikytas NATO ir ES reikalavimams, užtikrinant greitą karinės technikos ir sąjungininkų pajėgų judėjimą regione.
Keleivių kelionių geležinkeliais skaičius Lietuvoje taip pat gali išaugti beveik keturis kartus – nuo maždaug 5 mln. kelionių per metus šiuo metu iki daugiau nei 19 mln. 2050 metais.
Studija numato galimybes gerinti regionų pasiekiamumą ir vertina naujų geležinkelio jungčių potencialą tokiose savivaldybėse kaip Šakiai, Jurbarkas, Šilalė, Druskininkai, Prienai ir Palanga. Po 2050 m. galėtų būti toliau vertinama geležinkelių atšakų iki Druskininkų, Alytaus ir Palangos statyba.
Pirmojo etapo rezultatai yra pagrindas antrajam studijos etapui, kuriame atliekamas detalus technologinis vertinimas, rengiamos investicijų sąmatos, prioretizuojami projektai ir formuojamas konkretus plėtros bei migracijos planas. Galutiniai sprendimai bus priimti 2026 m. pabaigoje, užbaigus antrąjį studijos etapą.
