2026 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimas po svarstymo pritarė Karinės jėgos naudojimo statuto pataisoms, kuriomis siūloma sukurti taikos metu panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą. Šiais pakeitimais taip pat siekiama suteikti platesnes galimybes reaguoti į naujo tipo oro grėsmes.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariuomenė vis dažniau pasitelkiama padėti civilinėms institucijoms, pvz., saugant valstybės sieną nuo neteisėtos migracijos ar kovojant su kontrabanda iš Baltarusijos. Tai didina riziką, kad naudojant karinę jėgą gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokių situacijų jau pasitaikė – 2025 m. rugsėjį Lenkijoje buvo apgadintas gyvenamasis namas panaudojus karinę jėgą neutralizuoti Rusijos bepilotį orlaivį.
Priimamos pataisos numato, kad nukentėję tretieji asmenys turėtų galimybę gauti kompensacijas už tiesioginius nuostolius, kurie atsirado dėl teisėtų valstybės institucijų veiksmų užtikrinant visuomenės saugumą. Kompensacijų mokėjimo tvarką ir sprendimų priėmimą pavestų Vyriausybės įgaliotai institucijai. Numatyta, kad kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, o jų išmokėjimas galėtų būti išdėstytas per 10 metų. Nukentėjusieji dėl kompensacijos turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo žalos atsiradimo.
Siekiant stiprinti Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios šalies ir kolektyvinės gynybos partnerės, reputaciją, siūloma nereikalauti iš NATO sąjungininkų atlyginti žalos, atsiradusios dėl jų teisėtų veiksmų vykdant tarnybines užduotis Lietuvoje.
Projektai taip pat numato galimybę panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus, pažeidžiančius skrydžių tvarką ar keliančius grėsmę saugumui.
Už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1593(2)) vieningai balsavo 95 Seimo nariai. Antrajam svarstymui ir priėmimui Seimas turės balsuoti dar kartą.