2026 m. birželio 26 d. Seimo naujienos
37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, prašydami įvertinti, ar 2026 m. birželio 2 d. priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Pasak kreipimosi autorių, naujasis reguliavimas neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, sukuria neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.
Seimo narių kreipimesi pabrėžiama, kad įstatymo pataisos, kuriomis keičiamas LRT tarybos formavimo modelis ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka, kelia pagrįstų teisinių abejonių dėl atitikties Konstitucijos nuostatoms, garantuojančioms žiniasklaidos laisvę bei draudžiančioms cenzūrą.
„Visuomeninis transliuotojas yra vienas iš demokratijos ramsčių. Jo nepriklausomumas nuo politikų ir politinės daugumos yra Konstitucijoje įtvirtinta nuostata. Todėl trumpinamos LRT tarybos narių kadencijos, pakartotinio skyrimo galimybė ir neaiškūs atrankos kriterijai kuria sistemą, kurioje lojalumas valdžiai ir politinei daugumai gali tapti svarbesnis už viešą visuomenės interesą“, – teigia kreipimąsi iniciavusios TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
Be to, pasak jo, teisinėje valstybėje neturėtų būti taikoma ir prieš konkretų asmenį nukreipta teisėkūra.
„Sukurtas naujos viešojo transliuotojo vadovo atleidimo taisyklės, kai be aiškaus tyrimo galima pašalinti neįtinkantį vadovą, primena cenzūros įrankį. Tai tiesioginis pavojus LRT redakciniam nepriklausomumui“, – akcentuoja L. Kasčiūnas.
Dokumente Konstituciniam Teismui išskiriami trys motyvai, dėl kurių kreipiamasi:
1. Politizuojamas LRT tarybos formavimas. Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių net 8 skirs politinės institucijos (Prezidentas ir Seimas). Be to, tarybos narių kadencija trumpinama iki 4 metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai lieka minimalūs. Parlamentarų teigimu, toks modelis susieja LRT valdymą su politiniais ciklais ir nesukuria pakankamų institucinių garantijų, apsaugančių nuo tiesioginio ar netiesioginio politikų poveikio;
2. Neapibrėžta LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra. Įstatyme numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai „nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“. Tačiau įstatymas nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria, nesukuria nepriklausomo tyrimo mechanizmo. Tai palieka pernelyg plačią diskreciją LRT tarybai, o pats atleidimo mechanizmas gali tapti netiesioginio spaudimo LRT vadovybei ir redakciniams sprendimams įrankiu;
3. Naujų taisyklių taikymas atgaline data. Nauji, kur kas griežtesni ir neapibrėžti atleidimo pagrindai pradedami taikyti jau pareigas einančiam LRT generaliniam direktoriui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką. Pareiškėjų teigimu, tai šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos Venecijos komisija, pabrėžusi, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik būsimiems vadovams.
Dėl šių priežasčių, Seimo narių grupė prašo Konstitucinio Teismo ištirti minėtų LRT įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijos 25 straipsniui (teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją), 44 straipsniui (masinės informacijos cenzūros draudimas), 5 straipsniui (valdžios galių ribojimas) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjo atstovais Konstituciniame Teisme numatyti Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė.
Kreipimosi tekstas – pridedamas.
