Vidaus reikalų ministerija, siekdama efektyviau kovoti su kontrabanda ir kitais ekonominio pobūdžio nusikaltimais, svarsto galimybę įsteigti naują instituciją, skirtą apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos biudžetus. Planuojama, kad ši nauja profesionali statutinė tarnyba galėtų suvienyti dabartinę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą bei Muitinės kriminalinę tarnybą.
Tokios vieningos struktūros įsteigimas leistų efektyviau koordinuoti tyrimus, sparčiau keistis duomenimis, sutelkti ekspertines kompetencijas ir tikslingiau panaudoti valstybės resursus, nukreipiant juos į didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų prevenciją.
Pagrindinis planuojamos tarnybos tikslas – apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, stabdyti organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklą ir užtikrinti efektyvesnį viešųjų finansų apsaugos mechanizmą.
„Šiandien kelios tarnybos tiria iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau veikia atskirai ir fragmentuotai – su skirtingomis tyrimų taktikomis, nevienodai naudodamos turimus duomenis. Sutelkus turimus tarnybų resursus ir pajėgumus į vienas rankas, tai ne tik leistų išvengti funkcijų dubliavimo ar greičiau keistis informacija, veikti koordinuotai, bet ir efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kuris daro nemažą žalą mūsų valstybės biudžetui”, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Pastarasis Europos Sąjungos vertinimas parodė, kad didžiausią žalą ES ir šalių narių biudžetams daro šios nusikalstamos veikos: PVM sukčiavimai (įskaitant dingusio prekeivio schemas), sukčiavimas akcizais, importo muitų sukčiavimas ir subsidijų grobstymas.
Lietuvoje nuslėptų ir nesumokėtų mokesčių mastai yra reikšmingi: vien didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje nustatyta 67,8 mln. eurų nuslėptų mokesčių, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse – 30 mln. eurų, statybos sektoriuje – 8 mln. eurų.
Dėl patiriamų valstybės biudžeto nuostolių ne tik mažėja mokesčių pajamos, bet ir kyla ekonominis nestabilumas, o neteisėtai veikiantys subjektai užima vis didesnę rinkos dalį.
Pastaraisiais metais finansinių ir ekonominių nusikaltimų schemos tampa vis sudėtingesnės. PVM sukčiavimai, ypač dingusio prekeivio schemos, grindžiami sudėtingais įmonių tinklais, darančiais sunkiai atsekamus dalyvių ryšius. Sukčiai nuolat prisitaiko, išnaudodami skaitmenines platformas, augančius sektorius ir įstatymų spragas.
Prioritetiniai sektoriai, kuriuose šiuo metu matomos didžiausios rizikos, apima prekybą, paslaugas, statybas, transportą ir apdirbamąją gamybą.
Šiuo metu Muitinės kriminalinė tarnyba koncentruojasi į apmokestinamų prekių kontrabandos, automobilių importo kontrolės ir tarptautinių sankcijų užtikrinimo klausimus. Policija prioritetu laiko cigarečių kontrabandos ir prekybos vogtais automobiliais, taip pat nelegalių veikų paslaugų sektoriuje prevenciją.
FNTT tiria finansinius nusikaltimus, darančius didžiausią žalą Lietuvos ir Europos Sąjungos biudžetams, ypač susijusius su sudėtingomis PVM sukčiavimo, mokesčių vengimo ir neteisėto ES paramos lėšų pasisavinimo schemomis prioritetiniuose statybos, naudotų automobilių, transporto ir elektroninės prekybos sektoriuose.
