Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų įmonių Lietuvoje skaičius išaugo šešis kartus, nuo maždaug 60 tūkst. iki 370 tūkst. Šis rodiklis, atspindintis šalies verslumo lygį, kyla sparčiau nei pati Lietuvos ekonomika, kuri yra viena greičiausiai augančių Europos Sąjungoje.
Pasak EIMIN vyriausiojo ekonomisto Tito Budreikos, verslumo šuolį lemia objektyvios priežastys: didėjanti bendra ekonomikos išsivystymo ir gyventojų perkamoji galia atveria daugiau galimybių kurti verslus ir atrasti naujas rinkos nišas. Taip pat svarbi ir palanki reguliacinė aplinka – Lietuva užima pirmą vietą tarp 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių pagal verslo reguliavimą. Pavyzdžiui, įmonę Lietuvoje galima įkurti internetu vos per vieną darbo dieną.
Pradedantiesiems verslininkams didelę pagalbą teikia ekspertų patarimai, konsultacijos ir specialios programos, padedančios lengviau įsisteigti, greičiau plėsti veiklą ir įsitvirtinti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. T. Budreika pabrėžia, kad verslumą Lietuvoje skatina ne tik palankios ekonominės sąlygos, bet ir gyventojų ambicijos, gebėjimas būti svajotojais ir nebijoti verslo pradžiai neišvengiamo neapibrėžtumo.
„Lietuviai nuo seno pasižymi verslumu, gebėjimu prisitaikyti ir kurti net neapibrėžtomis sąlygomis. Jie nebijo rizikos, atkakliai tiki savo verslo idėja ir išdrįsta atsisakyti samdomo darbo suteikiamo saugumo tam, kad ją įgyvendintų. Būtent tokių žmonių iniciatyvumas ir ryžtas kuria naujas darbo vietas, skatina ekonomikos augimą ir stiprina valstybės konkurencingumą. Verslininkai yra vienas svarbiausių ekonomikos ir valstybės pamatų“, – sako T. Budreika.
Valstybė aktyviai skatina naujų verslų kūrimąsi, viena iš paskatų – pirmųjų dvejų veiklos metų atleidimas nuo pelno mokesčio naujai įkurtoms įmonėms. Ši lengvata suteikia finansinį postūmį, leidžiantį uždirbtas lėšas reinvestuoti į tolesnę plėtrą.
EIMIN vyriausiasis ekonomistas įžvelgia dideles pradedančiojo Lietuvos verslo galimybes, jo globalų mąstymą jau nuo pirmosios dienos. Lietuvos rinka laikoma puikia erdve idėjų testavimui, o tikroji plėtra reikalauja orientacijos į eksportą ir didesnių ambicijų, kurioms įgyvendinti galima aktyviai naudotis ministerijos ir jai pavaldžios Inovacijų agentūros programomis.
Inovacijų agentūra siūlo nemokamas paslaugas pradedančiajam verslui – nuo konsultacijų verslo pradžios klausimais iki praktinių įrankių, tokių kaip „Finansavimo priemonių vedlys“, „Verslo diagnostikos įrankis“ ir skaitmeninių mokymų platforma „Verslo e. Gidas“.
Jaunų verslų augimą skatina ir 15-oje aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ visoje Lietuvoje. Čia teikiamos konsultacijos, mentorystė, vyksta verslo akceleravimo programos, mokymai ir renginiai. Planuojama šiemet įsteigti dar 5 naujus „Spiečius“. Be to, „Verslo mentorių tinklo“ projektas suteikia pradedantiesiems verslininkams galimybę gauti patyrusių ekspertų patarimų.
Agentūra taip pat siūlo specializuotas programas skirtingoms tikslinėms grupėms: socialinio verslo kūrėjams, vyresniems nei 50 metų verslininkams (per „Sidabrinės ekonomikos akceleratorių“) ir jaunimui iki 29 metų su inovatyviomis idėjomis (per „Kickstart Lab“ pre-akceleravimo programą).
T. Budreika pažymi, kad Lietuvos verslumo skatinimo programos iš esmės keičia pradinės rizikos proporcijas, sudarydamos verslininkams patogias sąlygas verslo pradžiai ir plėtrai nuo pirmosios dienos.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 667 pradedančiosios iki vienerių metų įmonės, kurių bendra pardavimų apyvarta siekė apie 11,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 5,1 mln. eurų. Daugiausia jų buvo mažosios bendrijos (476 įmonės, 71 proc.), o uždarosios akcinės bendrovės sudarė 150 įmonių (22 proc.). Visa informacija apie Inovacijų agentūros verslumo skatinimo priemones yra prieinama čia.
