Tobulėjantis gyvenimo tempas ir didėjantis miestų gyventojų tankumas didina profesionaliai kuriamo kraštovaizdžio svarbą. Tinkamai parinkti augalai ir aplinkos sprendimai padeda miestiečiams lengviau ištverti karščio bangas, o patogios žaliosios zonos mažina stresą, gerina nuotaiką, didina biologinę įvairovę ir mažina taršą. Gražus kraštovaizdis taip pat didina nekilnojamojo turto vertę ir bendrą gyvenimo kokybę.
Svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studijų programos „Kraštovaizdžio dizainas“ dėstytojas, kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas teigia, kad kraštovaizdžio dizainas yra ilgalaikis procesas, kuriam svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.
K. Grušui kraštovaizdžio kūrimas ir puoselėjimas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Viešose erdvėse jis žvelgia į aplinkos sprendinius specialisto akimis, pastebėdamas tiek gerus sprendimus, tiek klaidas. „Tačiau lankantis žmonių sodybose kartais tenka susidurti su žmonių „susinepatoginimu“ ir išgirsti sakant: „Jūs – kraštovaizdžio architektas, o mano sodyboje viskas taip paprasta…“. Tačiau čia jokio kritiško žvilgsnio nelieka – jeigu matau, kad žmogus tvarkosi, stengiasi, prižiūri savo aplinką – belieka tik pasidžiaugti ir patarti. Vienas sunkiausių projektų – kai žmonės prašo patarimų sodybose, kurios puoselėjamos nuo senų laikų, turi savitą stilistiką, įdėta daug širdies. Tuomet kertasi profesinės žinios ir žmonių asmeninio pasaulio poreikiai“, – darbo specifiką aptaria K. Grušas. Jis priduria, kad maloniausi projektai yra tie, kuriuose kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse „lyg baltame, tuščiame popieriaus lape“.
Nuo kraštovaizdžio priklauso ir oro kokybė
Klausiamas, kuriose erdvėse – viešose ar privačiose – kraštovaizdžio dizaineris gali duoti visišką laisvę kūrybai, K. Grušas tikina, kad kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės. „Žinoma, privačiose erdvėse reikia prisitaikyti prie šeimininko poreikių. Tuomet kūryba ieško tokių sprendimo būdų, kurie netrukdytų šeimininko lūkesčiams. Visada stengiuosi pasiūlyti kūrybiškesnį, drąsesnį variantą. O kartais šeimininkai leidžia „pasileisti plaukus“ ir tuomet įgyvendinami itin įdomūs projektai, užsakovai lieka patenkinti. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai, įstatymai. Tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties“, – sako K. Grušas.
Kraštovaizdžio dizainas yra viena iš raktinių disciplinų, leidžiančių miestams būti tvariems ir žaliems: nuo lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo iki žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimų. „Kartais net nebūtina išeiti iš pastato – atidarome langą ir įkvepiame oro. Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra. Kur baigiasi kraštovaizdžio dizainas ir kur prasideda urbanistika? Šiais laikais ribos nebelieka – disciplinos persipina ir viena kitą papildo. Visi Lietuvos miestai yra pakankamai žali, lyginant su kitais Europos miestais, tačiau dar turime kur tobulėti. Lietuvos miestuose – daug žalių erdvių, tačiau jų kokybė galėtų būti geresnė“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinami projektai galėtų pasižymėti dar žalesne vizija.
Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti
„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio dizainas dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio specialistų ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę. Naudingas bendradarbiavimas su hidrotechnikais, klimato specialistais, gamtininkais, nagrinėjančiais gamtos sistemų valdymą. Elementaru – norint kurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų. Reikia suprasti, kaip augalai sąveikauja tarpusavyje, kokią įtaką turi buveinėms. Iššūkiai tampa kompleksiniai – ieškant tvarių sprendimų turi dirbti skirtingų sričių komandos. Todėl specialistų žinių bagažas turi būti didelis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, savo patirtį ir žinias perduodantis studentams.
Pasak K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas – itin aukštas, o šios srities profesionalai – kaip niekada paklausūs. „Šiandien kraštovaizdžio dizaineriai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas didžiausių – klimato kaita. Dar – didėja poreikis kurti tvarius, jaukius miestus ir jų erdves. Lietuvoje kraštovaizdžio dizaino mokykla – auganti ir įsišaknijanti. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje – yra labai stipri kraštovaizdžio dizaino mokykla ir nuvykus į tas šalis tai labai matoma: naujai projektuojamos viešosios erdvės itin kokybiškos ir įdomios“, – pasakoja K. Grušas ir priduria, kad Lietuvoje ši specialybė yra perspektyviai auganti, o ateityje šių specialistų poreikis tik didės.
Kraštovaizdžio dizainas – ryšį su gamta jaučiantiems kūrėjams
Studijų programoje „Kraštovaizdžio dizainas“ su studentais žiniomis besidalijančiam lektoriui K. Grušui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė: studijų programa „Kraštovaizdžio dizainas“ – itin perspektyvi. „Klimato kaita kelia daug iššūkių ne tik žemės ūkiui, bet ir miestuose gyvenantiems žmonėms. Be to, savo aplinką puoselėjantys lietuviai vis dažniau ieško profesionalių, estetiškų ir tvarių kraštovaizdžio dizaino sprendimų, o tam reikia ne tik plačių teorinių žinių pagrindo, bet ir praktinės patirties dirbant su įvairiomis medžiagomis ir augalais“, – pastebi Agronomijos fakulteto dekanė.
Studijų programa „Kraštovaizdžio dizainas“ skirta norintiems puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką, o studijos apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą. „Kraštovaizdžio dizaino specialistai racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį. Džiaugiamės, kad mūsų studentai sėkmingai projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio dizaino projektus, taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Siekiame, kad studijų programos absolventai gebėtų valdyti želdininkystės verslą, atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius“, – teigia doc. dr. A. Adamavičienė.
Agronomijos fakulteto dekanė džiaugiasi, kad stebėdama studentus mato gamtą mylinčius ir itin kūrybingus žmones, kurie mėgaujasi kurdami šiuolaikišką kraštovaizdžio dizainą.
Studijų programos absolventai gali dirbti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais privačiame ir viešajame sektoriuose. Dalis absolventų renkasi vadovauti želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Norintys dirbti savarankiškai, kūrybiškai organizuoja savo verslą aplinkotvarkos ir susijusiose srityse.
