Europos reikalų komitetas pritarė naujosios Vyriausybės programai (Išsamiau)

Šiandien įvykusiame Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje buvo apsvarstytas Seimo nutarimo „Dėl Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas. Svarstyme dalyvavo paskirtieji ministrų kabineto nariai: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, finansų ministras Taurimas Valys ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, kurie posėdžio metu pristatė strateginius tikslus bei artimiausius darbus Europos Sąjungos (ES) politikos darbotvarkėje.
Po išsamių pristatymų įvykusio balsavimo metu Europos reikalų komitetas pritarė pateiktam Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektui – už programą balsavo 10 komiteto narių, prieš nebalsavo nė vienas, 4 parlamentarai susilaikė.
Paskirtasis užsienio reikalų ministras K. Budrys pažymėjo, kad Vyriausybės programoje Europos reikalams ir pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai yra skirtas išskirtinis dėmesys. Jis pabrėžė, kad Lietuva į pirmininkavimą išeis su penkiais esminiais prioritetais: išoriniu saugumu, vidiniu saugumu, konkurencingumu, ES plėtra bei socialiniu saugumu. Ministras taip pat akcentavo siekį mažinti reguliavimo naštą bei pasiekti visišką Rusijos iškastinio kuro atsisakymą bendrijoje per 2027 metus.
Paskirtasis finansų ministras T. Valys pristatė Lietuvos finansinės politikos gaires, išskirdamas artėjančias aršias derybas dėl 2028–2034 metų ES daugiametės finansinės programos (DFP), kuri bus orientuota į bendrijos konkurencingumą. T. Valys pabrėžė, kad Lietuvos strateginis interesas šiose derybose išlieka didesnių lėšų sanglaudos politikai užtikrinimas bei bendrosios žemės ūkio politikos tęstinumas. Būsimasis ministras taip pat akcentavo būtinybę reikšmingai padidinti ES fondų lėšų panaudojimo efektyvumą bei pažymėjo, kad Lietuvos pirmininkavimo metu ypatingas dėmesys bus skiriamas Ukrainos gynybiniams bei finansiniams poreikiams ir jos atstatymui garantuoti.
Paskirtasis vidaus reikalų ministras M. Katelynas komiteto nariams pristatė penkis pagrindinius vidaus saugumo prioritetus ES kontekste. Pirmasis apima ES išorės sienų apsaugą ir kovą su instrumentalizuota migracija, antruoju prioritetu įvardytas veiksmingas Migracijos ir prieglobsčio pakto nuostatų įgyvendinimas bei bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis dėl readmisijos, trečiasis ir ketvirtasis tikslai orientuoti į kovos su organizuotu nusikalstamumu bei migrantų gabenimu stiprinimą ir didesnio ES finansavimo vidaus saugumui bei civilinei saugai užsitikrinimą naujojoje DFP, o penktuoju prioritetu ministras išskyrė visuomenės atsparumo didinimą ir kovą su hibridinėmis grėsmėmis bei istorijos klastojimu.