Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje startavo veiklų ciklas, skirtas Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti, kurio metu surengta akcija „Žalia šviesa gyvenimui“.
Pirmąsias dvi spalio savaites vyko kūrybinės, edukacinės ir refleksiją skatinančios veiklos. Vieniems skyriaus pacientams tai buvo pirmoji pažintis su šia idėja, kiti jau buvo apie ją girdėję mokyklose. Tačiau visiems dalyvavusiems veiklose suteikta galimybė ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir stiprinti emocinę sveikatą, ugdyti socialinius įgūdžius bei psichologinę gerovę.
Vienas iš tokių prasmingų renginių – akcija „Žalia šviesa gyvenimui“, simboliškai kviečianti jaunimą drąsiai žengti pirmyn, nepaisant sunkumų ar patiriamų iššūkių. Apie akcijos reikšmę kalbamės su renginio organizatorėmis Rolanda Samarine, Ieva Brazyte, Gabriele Štreimikyte ir Karolina Linkiene.
– Kokia šio renginio emocinė, socialinė, ugdomoji ir prevencinė nauda psichikos ligos užkluptam Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus pacientui?
Atsako socialinė darbuotoja Rolanda Samarinė:
– Renginys „Žalia šviesa gyvenimui“ – kelias į emocinę stiprybę. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos dienos centre organizuojami renginiai atlieka itin svarbią funkciją . Psichikos sveikatos stiprinimas yra svarbiausia tokio renginio ašis.
„Žalia šviesa“ simbolizuoja viltį, naują pradžią, galimybę rinktis teigiamą kelią. Vaikai ir paaugliai, susiduriantys su nerimu, emociniais sunkumais ar savivertės stoka, gauna stiprų žinutės sustiprinimą: gyvenime visuomet yra alternatyvų ir galimybių judėti pirmyn.
Renginys padeda kurti saugią aplinką, kurioje vaikai gali bendrauti be baimės būti atstumti. Dalyvavimas bendrose veiklose ugdo komandinio darbo įgūdžius, moko empatijos ir tarpusavio supratimo. Tai ypač svarbu jauniems žmonėms, kurie dažnai jaučiasi izoliuoti dėl emocinių ar psichikos sveikatos sunkumų.
Ugdomoji ir prevencinė nauda taip pat akivaizdi. Renginyje galima integruoti temas, susijusias su emocijų atpažinimu, streso įveikimo būdais, sveikais santykiais ir psichikos sveikatos stiprinimu.
Vaikai ir paaugliai per diskusijas, kūrybines užduotis ar simbolines veiklas mokosi priimti atsakingus sprendimus bei suvokia, kad pagalbos prašymas – tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“, įgyvendinamos Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos centre, keliami tikslai svarbūs kiekvienam pacientui. Siekiama skatinti tarpusavio pažintį ir pasitikėjimą, stiprinti bendravimo įgūdžius, ugdyti gebėjimą kurti draugiškus santykius ir bendradarbiauti.
Svarbu padėti vaikams atpažinti savo emocijas. Mokytis įvairių emocijų išraiškos būdų. Suprasti, kad visos emocijos yra normalios ir reikalingos. Mes galime supažindinti vaikus su sveiko gyvenimo būdo principais. Skatinti vaikus atpažinti naudingus ir žalingus įpročius.
Formuoti atsakomybę už savo fizinę ir emocinę sveikatą. Svarbi galimybė skatinti saviraišką ir kūrybingumą, ugdyti vaizduotę ir originalų mąstymą, stiprinti pasitikėjimą savo gebėjimais kuriant. Mūsų siekis –
skatinti vaikus galvoti apie savo svajones ir tikslus. Padėti atrasti stiprybes ir resursus, reikalingus ateities siekiams. Ugdyti pozityvų požiūrį į ateitį ir gyvenimą.
– Kokį poveikį vaikų psichikos sveikatai teikia kūrybinių užduočių vykdymas, dalyvavimas kūrybinėse veiklose?
Atsako Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus socialinė darbuotoja Ieva Brazytė:
– Su pacientais kalbėjomės apie spalvų poveikį fizinei, emocinei ir psichinei būsenai, kartu įtraukdami praktinius užsiėmimus – išbandėme Liušerio spalvų testą ir fraktalų metodą. Analizavome, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, ieškojome būdų, kurie padeda sumažinti stresą ir palaikyti gerą psichinę sveikatą.
Pastebėjau pacientų smalsumą ir motyvaciją eksperimentuoti – pavyzdžiui, piešiant atvirutes pirštais, kurių metu gimė „vilties globėjai“. Juose nugulė pacientų patarimai, kaip pagerinti savo psichinę savijautą.
Tie, kurie neturėjo savo idėjų, pažvelgė į užduotį kūrybiškai kitu kampu – internete surado žinomų Lietuvos ir užsienio tyrėjų mintis šia tema. Tokiu būdu veiklos prasiplėtė neplanuotai ir tapo dar turtingesnės.
Džiugu matyti jaunąją kartą, gebančią kūrybiškai išnaudoti savo kompiuterinius įgūdžius. Pacientams patiko kurti ir improvizuoti, jie noriai įsitraukė į naujas užduotis. Daugeliui nauju atradimu tapo skrebinimo technika.
Esame dėkingi Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos edukatorei Erikai Norvaišienei, kuri supažindino pacientus su skrebinimo principais. Tai buvo ne tik naujas rankdarbio būdas, bet ir nauja aplinka, atvėrusi daugiau kūrybos galimybių. Džiaugiuosi, kad galėjau organizuoti kūrybines veiklas ir įtraukti vaikus bei paauglius į šią prasmingą akciją.
– Viena iš veiklų buvo ir skaitymas. Kokį poveikį psichikos sveikatai turi knygų skaitymas?
Atsako Krizių intervencijo, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus ergoterapeutė Gabrielė Štreimikytė:
– Teminis knygų kampelis buvo įgyvendintas su tikslu skatinti skaitymą, plėsti akiratį ir atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą. Jis suteikė pacientams galimybę susipažinti su literatūra, susijusia su savipagalba, jausmų supratimu ir emocine sveikata.
Tinkamai parinktos knygos ne tik lavino skaitymo įgūdžius, bet ir padėjo pacientams lengviau pažinti save, rasti atsakymus į rūpimus klausimus, atpažinti savo emocijas. Skaitymas taip pat mažino nerimą, skatino atsipalaidavimą ir suteikė naujų idėjų, kaip tvarkytis su iššūkiais.
Spalio mėnesio kalendoriaus gamyba tapo viena svarbiausių patirčių. Pacientai kūrė simbolinį kalendorių, kuriame kiekvienai dienai priskyrė pozityvias žinutes, linkėjimus, užduotis. Tai skatino planavimo įgūdžius ir padrąsino kasdienybėje pastebėti mažus džiaugsmus.
Kalendoriaus žinutės tapo priminimu apie gerus įpročius, viltį ir šviesias mintis, o pačių pacientų parašyti žodžiai turėjo ypatingą reikšmę tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams. Šios veiklos, manau, padėjo pacientams ugdyti savirefleksiją, stiprinti emocinę sveikatą, lavinti kūrybiškumą ir gebėjimą išreikšti save, o kartu – rasti daugiau vilties ir motyvacijos kasdienybėje.
– Kokios dar praktikos sutrikusios psichikos vaikui padeda mažinti stresą, ugdo gebėjimą susikaupti?
Atsako Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Karolina Linkienė:
– Buvo vedami meditacijos užsiėmimai vaikų ir paauglių skyriuje, kurių tikslas ne tik supažindinti pacientus su šia praktika, bet ir suteikti galimybę patiems patirti jos naudą. Meditacija padeda nuraminti protą, atkurti emocinę pusiausvyrą, mažinti patiriamą stresą.
Užsiėmimo metu pacientai turėjo progą pažinti save ir reflektuoti – kiek lengva ar sudėtinga jiems susikaupti. Kai kuriems tai tapo iššūkiu, reikalavusiu dėmesio koncentracijos, kitiems – maloni ir raminanti patirtis. Daliai vaikų ši praktika tapo nauju emocijų kontrolės ir pykčio valdymo būdu, kurį jie galės taikyti kasdienybėje.
• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
