Europos Komisija (EK) pristatė Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) peržiūros pasiūlymą. Siekiama pritaikyti sistemą 2040 m. klimato tikslams ir sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą, atsižvelgiant į 2026 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir Švarios pramonės susitarimą (angl. Clean Industrial Deal).
Nuo 2005 m. ES ATLPS tapo svarbiausiu ES klimato politikos instrumentu, padėjusiu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą daugiau nei 50 proc. sektoriuose, kuriems taikoma sistema, ir surinkti per 270 mlrd. eurų pajamų, investuotų į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir energetikos sistemos modernizavimą.
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai
Atsižvelgiant į besikeičiančias geopolitines ir ekonomines aplinkybes bei augantį spaudimą Europos pramonei, EK siūlo modernizuoti ES ATLPS, išlaikant jos pagrindinį vaidmenį siekiant neutralumo klimatui. Vienas svarbiausių pokyčių – siūloma koreguoti linijinį apyvartinių taršos leidimų kiekio mažinimo koeficientą. Numatoma, kad 2031–2035 m. jis sieks 3,7 proc., o 2036–2040 m. – 1,7 proc., užtikrinant laipsniškesnę leidimų kiekio mažinimo trajektoriją, suderintą su ES vidaus klimato tikslais. Siūloma leisti 2036–2040 m. iki 2 proc. įsipareigojimų vykdyti naudojant aukštos kokybės tarptautinius anglies kreditus, tikintis, kad tai padės finansuoti dekarbonizacijos projektus už ES ribų ir suteiks papildomo lankstumo.
Didesnės investicijos į pramonės pertvarką
Pasiūlymuose numatytas didesnis dėmesys investicijoms. Planuojama įsteigti Pramonės dekarbonizacijos banką su 100 mlrd. eurų finansavimu, o iki 2030 m. veiktų pirmoji jo priemonė – Investicijų skatinimo priemonė (ETS Investment Booster). Tęsiamas Inovacijų fondo finansavimas, skirtas inovatyvių švariųjų technologijų diegimo iniciatyvoms. Valstybės narės turėtų ne mažiau kaip 50 proc. nacionalinių pajamų iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų skirti investicijoms į ES ATLPS sektorių dekarbonizaciją. EK vertina, kad iki 2030 m. tai sudarytų daugiau kaip 100 mlrd. eurų investicijų.
Solidarumas ir parama mažesnes pajamas gaunančioms valstybėms
Siūloma išlaikyti Modernizavimo fondą, kuris rems mažesnes pajamas gaunančias valstybes nares, modernizuojant energetikos sistemas ir skatinant pramonės transformaciją. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimas pramonei tęstųsi ir po 2030 m., tačiau būtų glaudžiau susietas su investicijomis į dekarbonizaciją Europoje, principu, kad pramonės sumokėtos lėšos turėtų būti reinvestuojamos į pramonės pertvarką.
Nuolatiniai anglies absorbentai ir pokyčiai pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo sektoriams
Pasiūlymu numatoma į ES ATLPS integruoti nuolatinius anglies dioksido absorbentus (permanent carbon removals), suteikiant lankstumo sunkiausiai dekarbonizuojamiems sektoriams ir skatinant tokių technologijų plėtrą. Atskiru teisėkūros pasiūlymu siekiama 2026–2030 m. padidinti nemokamų apyvartinių taršos leidimų vertę pramonei maždaug 6 mlrd. eurų. Sektoriams, kuriems taikomas Anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM), siūloma lėčiau mažinti nemokamų leidimų skyrimą ir pratęsti jų atsisakymą iki 2038 m.
Didesnis rinkos stabilumas
Siūloma peržiūrėti Rinkos stabilumo rezervo veikimą, siekiant sustiprinti apyvartinių taršos leidimų rinkos stabilumą, užtikrinti didesnį investicijų prognozuojamumą, išlaikyti rinkos likvidumą ir sumažinti kainų svyravimus. Šis pasiūlymas papildo 2026 m. balandžio mėn. iniciatyvą nutraukti automatinį leidimų, laikomų rezerve, panaikinimą.
Platesnė sistemos taikymo sritis
Peržiūros pasiūlymas stiprina ES ATLPS taikymą aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose bei numato sistemą išplėsti atliekų deginimo įrenginiams. Komisijos vertinimu, tai padės kurti naujas verslo galimybes, sumažins piktnaudžiavimo riziką, užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas ir geriau suderins ES sistemą su tarptautiniais pokyčiais.
Siuo peržiūros pasiūlymu siekiama suderinti klimato politikos tikslus su Europos pramonės konkurencingumo stiprinimu, išlaikant rinkos principais grindžiamą sistemą ir didinant investicijas į švariųjų technologijų diegimą bei dekarbonizaciją. Planuojama, kad šie EK pasiūlymai galėtų įsigalioti 2028 m.
