Lietuvoje netrūksta talentingų žmonių ir stiprių verslo idėjų, tačiau startuoliams vis dar sudėtinga rasti pirmuosius investuotojus. Dėl to Lietuva pagal rizikos kapitalo investicijų mastą vis dar atsilieka nuo regiono lyderių, o dalis perspektyvių idėjų taip ir nepasiekia spartaus augimo etapo. Todėl Seimo TS-LKD frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymų paketą, kuriuo siūloma paskatinti daugiau privačių investicijų į Lietuvos startuolius, sudaryti palankesnes sąlygas verslo angelams ir pašalinti mokestines kliūtis, su kuriomis šiandien susiduria investuotojai.
„Lietuva konkuruoja ne tik dėl talentų, bet ir dėl kapitalo. Jeigu norime, kad daugiau lietuviškų idėjų taptų pasaulinio lygio verslais, turime sukurti aplinką, kurioje investuoti į inovacijas būtų paprasčiau ir patraukliau. Daugelis Europos valstybių jau seniai taiko priemones, skatinančias investuoti į startuolius, todėl ir Lietuva turi pasiūlyti konkurencingas sąlygas žmonėms, kurie pasiryžta investuoti į mūsų ateities verslus“, – sako TS-LKD pirmininkas L. Kasčiūnas.
Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių – mokestinė paskata investuojantiems į jaunas inovatyvias Lietuvos įmones. Siūloma, kad investuojant į nustatytus kriterijus atitinkančius startuolius būtų galima susigrąžinti iki 25 proc. investuotos sumos per mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (GPM). Ši galimybė būtų taikoma ilgalaikėms investicijoms, kurios įmonėje išlaikomos ne trumpiau kaip trejus metus.
Kitas siūlymas – sudaryti galimybę į Lietuvos startuolius investuoti per investicinę sąskaitą. Tai reikštų, kad investuojant į jaunas Lietuvos įmones būtų taikomos tokios pačios palankios mokestinės taisyklės, kokios šiandien galioja daugeliui kitų investicijų. Tokiu būdu investuoti į startuolius taptų paprasčiau ir patraukliau. Investicijos į jaunas įmones yra rizikingos – dalis jų nepasiteisina, todėl investuotojams patirtus nuostolius šiuo metu tenka tiesiog prisiimti. Įtraukus tokias investicijas į investicinės sąskaitos režimą, nuostolius būtų galima dengti kitų investicijų pelnu.
„Lietuvos startuolių problema nėra idėjų stoka – problema, kad ankstyvoje veiklos stadijoje, kuomet į juos dar neinvestuoja rizikos kapitalo fondai, jiems vis dar sudėtinga pritraukti privatų kapitalą. Norime sudaryti sąlygas, kad daugiau žmonių ryžtųsi investuoti į Lietuvoje kuriamus verslus, o perspektyvios įmonės galėtų lengviau rasti finansavimą. Tai ne tik padėtų atsirasti daugiau sėkmingų startuolių, bet ir stiprintų visos šalies konkurencingumą“, – teigia TS-LKD pirmininko pavaduotoja G. Skaistė.
Įstatymų pakete taip pat siūloma pašalinti praktikoje išryškėjusias mokestines kliūtis, su kuriomis susiduria rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai. Siūloma užtikrinti, kad vienodos mokestinės taisyklės būtų taikomos nepriklausomai nuo pasirinktos investavimo formos, o sėkmingai augančios įmonės neprarastų investuotojams taikomų mokestinių paskatų vien dėl to, kad vėliau išaugo iš mažos ar vidutinės įmonės statuso. Taip pat būtų aiškiau apibrėžtos pakartotinės investicijos į augančius verslus, sumažinant mokestinį neapibrėžtumą ir sudarant palankesnes sąlygas privačiam kapitalui pasiekti Lietuvos startuolius.
„Verslo angelų investicijos yra svarbi stiprios startuolių ekosistemos dalis – būtent privatūs asmenys dažniausiai finansuoja pirmuosius inovatyvių įmonių augimo etapus. Tačiau tai yra rizikinga ir mažai likvidi investicija, todėl norint paskatinti privatų kapitalą investuoti į didelį augimo potencialą turinčius startuolius, būtina sukurti veiksmingą paskatų sistemą. Daugelis Europos šalių jau aktyviai konkuruoja dėl tokių investicijų ir kuria paskatas ne tik vietos, bet ir užsienio verslo angelams pritraukti. Lietuvai tai būtų svarbus žingsnis stiprinant savo startuolių ekosistemos konkurencingumą“, – sako Lietuvos verslo angelų tinklo vadovė Roberta Rudokienė.
Šiuo metu pagal verslo angelų investicijų apimtis vienam gyventojui Lietuva pastebimai atsilieka nuo kur kas labiau išsivysčiusios Estijos neformaliojo kapitalo rinkos. Pasak įstatymų iniciatorių, tai rodo, kad Lietuva dar turi daug neišnaudotų galimybių plėsti vietos verslo angelų tinklus ir pritraukti daugiau pradinės stadijos kapitalo į aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus.
Parlamentarai tikisi, kad siūlomi pakeitimai paskatins daugiau privačių investicijų į Lietuvos startuolius, padės atsirasti daugiau sėkmingų inovatyvių įmonių ir sustiprins Lietuvos konkurencingumą sparčiai augančių technologijų srityje.
