Klaipėdos uostas pirmojo šių metų pusmečio rezultatus sutinka sėkmingai prisitaikęs prie rinkos pokyčių ir sustiprinęs savo pozicijas Baltijos šalių rinkoje. Krovos apimtys daugelyje segmentų viršijo praėjusių metų rezultatus, ypač gerai sekėsi konteinerių krovos ir jūrinio tranzito srityse, taip pat augo laivų remonto ir statybos sektorius.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė strateginių uosto projektų, tokių kaip kruizinių laivų terminalas, pietinės uosto dalies vystymas ir krantinių rekonstrukcija, svarbą siekiant uosto lyderystės regione. „Kai stiprėja uostas, stiprėja ir visa Lietuva“, – teigė ministras.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas džiaugėsi uosto diversifikacija, kuri padeda atlaikyti neapibrėžtą ateitį ir sankcijų poveikį. Pirmojo pusmečio krovos apimtis siekė 20,1 mln. tonų, o tai yra 6 proc. daugiau nei pernai. Ypač išsiskyrė jūrinio konteinerių tranzito augimas – 165 proc. tonų metais, dabar sudarantis apie 19 proc. visos krovos. Laivų statybos ir remonto srityje augimas siekė 31 proc. Prognozuojama, kad metams baigiantis gali būti peržengtas 40 mln. tonų perkrovos slenkstis.
Didžiausia krovinių grupė – konteineriniai kroviniai – pirmojo pusmečio metu pasiekė 7,2 mln. tonų, tai 12 proc. daugiau nei pernai. Konteinerių krovos augimą skatino jūrinio tranzito didėjimas, naujos jungties su Azija atsiradimas, trumpųjų jūrinių linijų plėtra ir investicijos į infrastruktūrą. Klaipėdos uostas jau pasiekė beveik 700 tūkst. TEU ribą.
Teigiamai vertinamas ir ro-ro krovinių segmentas, kuriame perkrauta beveik 3,4 mln. tonų, tai 4 proc. daugiau nei pernai. Krovininių automobilių, keliaujančių per uostą, skaičius išaugo iki 173 505 vienetų, palyginti su 169 280 pernai. Daugiausia ro-ro krovinių gabenta Vokietijos ir Švedijos kryptimis.
Naftos produktų krova išaugo 12 proc., iki 2,3 mln. tonų, daugiausia dėl eksporto augimo. Skystųjų gamtinių dujų segmente fiksuojamas 37 proc. augimas, perkrauta beveik 1,6 mln. tonų, tam įtakos turėjo atsivėrusi Ukrainos kryptis ir stabili regiono paklausa.
Trąšų krova artėja prie 1 mln. tonų ribos, pasiekė 894 tūkst. tonų (14 proc. augimas). Augalinių riebalų ir aliejų krova išaugo 58 proc. iki 294 tūkst. tonų. Metalo laužo krovos apimtys išliko panašios kaip pernai – 565 tūkst. tonų.
Laivų remonto ir statybos pramonėje suremontuoti ir modernizuoti 46 laivai, tai 31 proc. daugiau nei pernai sausio–birželio mėnesiais.
Mažesni rezultatai fiksuojami grūdų krovoje – perkrauta beveik 1,3 mln. tonų (mažiau nei 1,4 mln. tonų pernai) ir medienos srityje (153 tūkst. tonų mažiau). Iškasenos ir statybinės medžiagos perkrautos 943 tūkst. tonų, palyginti su 1 mln. tonų pernai – šie rezultatai atspindi rinkos stabilizavimąsi po intensyvių 2025 m. pirmojo pusmečio infrastruktūros projektų.
Nepaisant minėtų išimčių, bendri Klaipėdos uosto rezultatai yra teigiami, o tai leido jam padidinti rinkos dalį Baltijos šalyse iki 44 proc. (nuo beveik 41 proc. pernai). Lietuva, įvertinus Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo rezultatus, užima daugiau nei 54 proc. visos Baltijos šalių krovos rinkos.
Latvijos ir Estijos uostai pirmąjį šių metų pusmetį toliau jautė sankcijų poveikį rusiškiems kroviniams. Latvijos uostuose fiksuojamos krovos mažėjimo tendencijos: Ventspilio uostas prarado beveik 1,1 mln. tonų (ypač naftos produktų), Liepojos uostas sumažino krovą 15 proc. (apie 500 tūkst. tonų, daugiausia žemės ūkio produktų), o Rygoje perkrauta 51 tūkst. tonų mažiau.
Talino uoste Estijoje bendra krova per pirmąjį pusmetį sumažėjo 5 proc. (344 tūkst. tonų mažiau), didžiausi praradimai fiksuojami skystųjų krovinių segmente.
