Chemija lydi mus nuo ryto iki vakaro. Tačiau pats žodis daugeliui vis dar pirmiausia asocijuojasi su tarša ar pavojingomis medžiagomis, tad kelia daugiau įtarumo nei pasitikėjimo. Visgi Jonavoje – mieste, kurio istorija neatsiejama nuo chemijos pramonės – užaugęs KTU chemijos inžinierius Andrius Jaskūnas sako priešingai: be chemijos nebūtų nei žaliosios energetikos, nei galimybių mažinti klimato kaitos padarinius.
Dar daugiau – vieno svarbiausių chemijos išradimų nebuvimas reikštų, kad šiandien Žemėje negyventų beveik pusė žmonijos.
Mokslas, apipintas mitais
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto docentas A. Jaskūnas įsitikinęs – chemija kaip mokslas yra labiausiai apipintas mitais.
„Tai žodis, kuris daugeliui iškart asocijuojasi su blogais dalykais. Jei maistą, kokį nors skystį ar daiktą pavadina „chemija“ – žmonėms kyla neigiamos asociacijos. O jei pasakai chemijos inžinerija – tai žmonės galvoja apie tą patį neigiamą dalyką, tik padidintą 1000 kartų“, – pastebi jis.
Todėl KTU docentas bando paaiškinti paprastą tiesą: tai, kad chemijos inžinieriai rūpinasi saugiu, žaliu, žmonėms reikalingų medžiagų kūrimu ir gamyba, ir tai tampa ne tik ekonomikos varikliu, bet ir dažnai tausoja bei apsaugo aplinką nepastebimais būdais.
„Pavyzdžiui, jei nebūtų gaminamas sintetinis amoniakas, negyventų pusė žmonijos populiacijos. Dėl naftos perdirbimo procesų žmonės nustojo medžioti banginius dėl kuro. O silikatinių medžiagų naudojimas statybinėms konstrukcijoms reiškia, kad miškingumas Europoje didėja. Paskutiniu metu atsinaujinantys energijos šaltiniai yra karšta tema, nes reikia rasti sprendimus, kaip kaupti pagamintą elektros energiją. Vienas geriausių būdų – žalias vandenilis, žalias amoniakas arba žalias metanolis“, – tikina A. Jaskūnas.
Tvaresnės pramonės sprendimų ieško laboratorijoje
Už bendrų kalbų apie tvaresnę pramonę slypi konkretūs moksliniai sprendimai – medžiagos ir technologijos, kurios gali padėti efektyviau vykdyti pramoninius procesus bei mažinti jų poveikį aplinkai. Būtent su tokiais klausimais savo tyrimuose dirba KTU docentas A. Jaskūnas.
Mokslininkas priklauso mokslo grupei „Daugiakomponentės heterogeninės sistemos ir jų taikymo technologijos“, kurioje kuriami katalizatoriai, adsorbentai ir skystieji chemosorbentai. Šios medžiagos naudojamos siekiant padidinti įvairių technologijų efektyvumą bei mažinti jų neigiamą poveikį aplinkai.
„Chemijos inžinerijoje šiandien daug dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos principams, CO₂ emisijų ir anglies pėdsako mažinimui“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, tai ypatingai svarbu chemijos inžinerijos srityje, nes čia procesai vykdomi didesniais mastais ir yra labiau imlūs energijai. „Stengiamės mažinti energijos suvartojimą, gamyboje bandome pritaikyti aplinkai draugiškesnes ir lengviau prieinamas žaliavas“, – pažymi A. Jaskūnas.
Profesijos pasirinkimas nebuvo lengvas
Šiandien pašnekovo darbinė veikla susijusi su Kaunu ir KTU, tačiau jo kelio pradžia prasidėjo Jonavoje, kur gyvena iki šiol. Gimtasis kraštas vyrui nėra tik vieta, kurioje jis užaugo – tai poilsio erdvė, į kurią jis grįžta kiekvieną dieną.
„Iki šiol šis miestas man, kaip ir mano vaikams, yra namai. Sakyčiau, yra smagu palikti darbą viename mieste, o ilsėtis važiuoti į kitą. Nors atstumas nėra didelis, tačiau psichologiškai darbo problemos ir stresas pasilieka Kaune“, – sako Andrius.
Jonava jo istorijoje svarbi ir dėl kitos priežasties – tai vienas Lietuvos miestų, kurio raida glaudžiai susijusi su chemijos pramone. Vis dėlto pasirinkimas pasukti chemijos inžinerijos keliu nebuvo iš anksto suplanuotas – dar mokykloje A. Jaskūną domino ne viena sritis.
„Niekada neturėjau nemėgstamos pamokos – visos savotiškai traukė, – prisimena jis. – Norėdamas įstoti visur laikiau lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, chemijos ir anglų kalbos egzaminus“.
Andrius, kaip jis pat sako, perėjo įvairių profesijų fazes – taikomosios matematikos, architektūros, fizikos ir net informacinių technologijų.
„Ir dabar studijų mugėse sutinku moksleivių, kurie susiduria su tokia pat problema – nežinojimu, ką pasirinkti studijuoti, kaip viskas sekasi. Todėl jiems sakau, kad visada geriau turėti daugiau pasirinkimų nei mažiau“, – pasakoja A. Jaskūnas.
Kelią akademijoje atrado palaipsniui
Iš minėtų egzaminų Andrius blogiausiai išlaikė lietuvių kalbos ir chemijos egzaminus. Tačiau tai jam nesutrukdė stoti į KTU Cheminės technologijos ir inžinerijos bakalauro studijų programą.
„Pradėjau nuo chemijos inžinerijos krypties bakalauro studijų ir iki dabar nepalikau fakulteto, kur esu Chemijos inžinerijos krypties studijų programų vadovas“, – sako jis.
Vyras pripažįsta, kad apie karjerą akademiniame pasaulyje negalvojo – viskas įvyko palaipsniui ir savaime.
„Kadangi studijos sekėsi – gaudavau ir chemijos pramonės vardinę stipendiją. Tarytum atrodė logiška stoti į magistrantūrą. Magistrantūros vadovas pakvietė stoti į doktorantūrą – man tai buvo iššūkis, norėjosi pabandyti. Doktorantūroje pradėjau dirbti su studentais, jiems vesti paskaitas – pasirodo gaunasi ir patinku studentams. Taip ir likau universitete“, – prisimena A. Jaskūnas.
Jo teigimu, didžiausių pastangų, ryžto ir atkaklumo pareikalavo ne pirmieji karjeros žingsniai, o dabartinis karjeros etapas, kuris Andriui – sunkiausias.
„Visąlaik tikiuosi, kad bus lengviau, bet nė velnio – visada būna tik sunkiau. Bet tai yra gerai – jei sunku ir skauda, vadinasi eini tinkamu keliu“, – sako pašnekovas.
Chemijos inžinerijos ateitis – pažangesnė pramonė
Vis dėlto, pasak A. Jaskūno, didžiausi iššūkiai kartu reiškia ir didžiausias galimybes. Šiandien chemijos inžinerija keičiasi kartu su visu pasauliu – pramonė turi ne tik gaminti efektyviau, bet ir ieškoti būdų, kaip mažinti poveikį aplinkai, taupyti išteklius bei prisitaikyti prie naujų technologijų.
„Chemijos inžinerijos vaidmuo tampa vis svarbesnis. Dėl Europos vykdomo žaliojo kurso žmonėms atrodo, kad chemijos pramonės turėtų sumažėti arba iš vis nelikti. Bet aš tikinu priešingai – chemijos pramonės tik daugės, ji turės būti pažangesnė“, – pastebi KTU docentas.
Anot, jo, niekas visuomenėje nenorės vartoti mažiau, todėl chemijos pramonės produktų poreikis nemažės. Būtent todėl nemažės ir chemijos inžinerijos specialistų poreikis, todėl pašnekovas jaunuoliams pataria: jei nors truputėlį įdomu ką daro chemikai, labai verta stoti į technologinius arba inžinerinius mokslus.
„Universitetas nesuteikia profesijos – jis suteikia kompetencijų susirasti savo trokštamą karjeros kelią, kuris niekada (ir tai yra puiku) nebus įrašytas į diplomą. Neįmanoma apsimesti, kad supranti ir moki chemijos vingrybes technologijose – tam reikia daug praktikos, kurią gali suteikti tik KTU. Galų gale, KTU chemijos inžinerijos studijos yra lyderiaujančios studijos savo kryptyje Lietuvoje, tad tai sprendimą turėtų tik palengvinti“, – teigia KTU CTF docentas A. Jaskūnas.
