Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena šiemet kviečia šalinti kliūtis, trukdančias žmonėms pasinaudoti prieinamais tyrimais ir šios ligos gydymu. Lietuvoje hepatitas C išlieka labiausiai paplitęs virusinis hepatitas – 2024 m. registruoti 45 ūminio ir 1832 lėtinio hepatito C atvejai. Nors šios infekcijos patikros programa šalyje veikia jau ketverius metus, o šiuolaikinis gydymas dažniausiai trunka nuo 8 iki 12 savaičių, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad hepatito C gydymas yra ilgas ir komplikuotas.
Pasak „Affidea Lietuva“ infekcinių ligų gydytojos prof. dr. Ligitos Jančorienės, prieš keliolika metų lėtinio hepatito C gydymas iš tiesų trukdavo ilgai, buvo gydomas injekcijomis, sukeldavo daug šalutinių poveikių ir ne visada būdavo sėkmingas. Būtent tokį gydymą dalis vyresnių žmonių prisimena iki šiol, nors dabartinės galimybės jau yra sparčiai pažengusios į priekį.
„Šiandien hepatito C gydymas yra labai paprastas – žmogus kasdien vartoja vieną ar kelias tabletes, o gydymo kursas dažniausiai trunka 8 arba 12 savaičių. Pasveikimo tikimybė siekia apie 99 proc., vaistai Lietuvoje yra visiškai kompensuojami. Todėl senas įsivaizdavimas, kad laukia ilgas, sudėtingas ir daug šalutinių poveikių sukeliantis gydymas, nebeatitinka dabartinės situacijos“, – sako prof. L. Jančorienė.
Diagnozė parodo ligą, ne gyvenimo būdą
Pasak gydytojos infektologės, hepatitas C pirmiausia perduodamas per užkrėstą kraują. Nors šiandien medicinos įstaigose užsikrėtimo rizika yra itin maža, dalis žmonių galėjo užsikrėsti prieš kelis dešimtmečius, kai virusas dar nebuvo nustatytas ir donorų kraujas dėl jo nebuvo tiriamas.
Vėliau ligą imta sieti su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, todėl ji iki šiol kartais klaidingai vertinama kaip tik tam tikrų visuomenės grupių problema. Toks požiūris ne tik stiprina stigmą, bet ir gali trukdyti žmogui įvertinti realią riziką.
„Tarp hepatitu C persirgusių žmonių yra užsikrėtusių per seniau atliktus kraujo perpylimus, operacijas ar kitas medicinines procedūras, taip pat medikų, turėjusių profesinį kontaktą su krauju. Retesniais atvejais rizika galėjo kilti dėl nesteriliais instrumentais atliktų tatuiruočių ar kitų invazinių procedūrų. Diagnozė nepasako, kokį gyvenimą žmogus gyveno, todėl pagrindo ją slėpti ar dėl jos gėdytis nėra“, – pabrėžia prof. L. Jančorienė.
Vis dėlto stereotipų paneigimas yra tik viena dalis – žmogui taip pat turi būti aišku, kur kreiptis, jei jis nori pasitikrinti ar pasitarti dėl savo sveikatos. „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad sveikatos klausimai neretai atidedami būtent dėl neaiškumo, nuo ko pradėti ir kur kreiptis.
„Kai žmogus nejaučia ryškių simptomų, apsispręsti dėl tyrimų ar specialisto konsultacijos gali būti sunkiau. Tokiais atvejais svarbu turėti galimybę greitai pasitarti su gydytoju, taip pat ir nuotoliniu būdu, įvertinti situaciją ir suprasti, kokių tolesnių veiksmų gali prireikti. Kuo aiškesnis kelias nuo pirmosios konsultacijos iki reikalingų tyrimų ar specialisto įvertinimo, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus sveikatos klausimus ir toliau atidėlios“, – sako A. Zinevičius.
Teigiamas pirminis tyrimas dar nėra diagnozė
Pagal nuo 2022 m. veikiančią patikros programą 1945–1994 m. gimę gyventojai kartą gyvenime gali nemokamai atlikti antikūnų prieš hepatito C virusą (anti-HCV) tyrimą. Patikra taip pat numatyta rizikos grupėms priskiriamiems asmenims.
Prof. L. Jančorienės teigimu, patikros programa nuo pat pradžių vyko aktyviai, todėl reikšminga dalis tikslinės amžiaus grupės jau yra pasitikrinusi. Daugiau pagalbos vis dar reikia nuo sveikatos sistemos nutolusiems ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, kuriems kliūtimi tampa ne pats tyrimas, o galimybė apskritai patekti į pirminę sveikatos priežiūrą.
Pasak A. Zinevičiaus, norint išsitirti nereikia jausti jokių simptomų – pakanka kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Nuotolinė konsultacija gali tapti pirmu praktiniu žingsniu tada, kai žmogus dar nejaučia aiškių simptomų, bet nori pasitikrinti ar pasitarti dėl tyrimų. Gydytojas gali įvertinti individualią situaciją, atsakyti į klausimus ir, jei mato poreikį, paskirti reikalingus tyrimus“, – sako A. Zinevičius.
Prof. L. Jančorienė pažymi, kad teigiamas anti-HCV tyrimo rezultatas dar nepatvirtina aktyvios infekcijos. Tokiu atveju atliekamas HCV RNR tyrimas, parodantis, ar virusas šiuo metu yra organizme. Patvirtinus infekciją, pacientas nukreipiamas pas infekcinių ligų gydytoją arba gastroenterologą, kuris įvertina jo būklę ir skiria gydymą.
„Hepatitas C šiandien neturėtų būti nei gėdos, nei nežinomybės tema. Turime lengvai pasiekiamus tyrimus, veiksmingą gydymą ir galimybę žmogui padėti laiku. Todėl svarbiausia, kad senos baimės ar klaidingi įsitikinimai netaptų kliūtimi pasirūpinti savo sveikata“, – teigia prof. L. Jančorienė.
