Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina Vyriausybę parengti konkretų žmonių, talentų, investicijų ir verslų susigrąžinimo planą. Pasak sąjungos, vien didesniais mokesčiais valstybės problemų neišspręsime, jeigu Lietuvoje mažės dirbančių, kuriančių, investuojančių ir šeimas auginančių žmonių.
Lietuva susiduria su demografine krize – visuomenės mažėjimu ir senėjimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2024 m. Lietuvoje gyveno apie 2,9 mln. žmonių, o prognozuojama, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius gali sumažėti iki 2,2 mln., o darbingo amžiaus žmonių – apie 30 proc. Lietuva pagal santykinį gyventojų mažėjimą gali būti šešta pasaulyje.
Pastarųjų metų teigiamas migracijos balansas neišsprendžia šios problemos. 2026 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 2,888 mln. nuolatinių gyventojų, o tai 3,1 tūkst. mažiau nei 2025 m. pradžioje. Tai rodo, kad natūrali gyventojų kaita ir visuomenės senėjimas išlieka rimtas iššūkis.
Mažėjant gyventojų, traukiasi vidaus rinka, sunkiau rasti darbuotojų, mažėja smulkių verslų klientų, uždaromos mokyklos, parduotuvės, gydymo ir kitos paslaugos, ypač regionuose. Mažesnis dirbančių ir vartojančių žmonių skaičius reiškia ir siauresnę valstybės mokesčių bazę. Valstybė gali didinti mokesčių tarifus, tačiau ilgainiui surinkti mokesčius bus vis sunkiau, jeigu mažės žmonių, kurie dirba, kuria verslus, gauna pajamas ir perka prekes bei paslaugas.
Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvos pajamų nelygybė buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje – didesnė ji buvo tik Bulgarijoje. Tai rodo, kad šalies ekonominis augimas ir jo teikiamos galimybės žmones bei skirtingas Lietuvos vietoves pasiekia nevienodai.
Lietuva prarado ne tik šimtus tūkstančių gyventojų, bet kartu ir jų žinias, profesinę patirtį, verslumą, tarptautinius ryšius ir kapitalą. Daug Lietuvos žmonių užsienyje tapo aukštos kvalifikacijos specialistais, sukūrė sėkmingus verslus, sukaupė lėšų ir įgijo patirties, kuri galėtų būti naudinga Lietuvai.
Svarbu atvirai įvertinti, ar Lietuvos mokesčių sistema, investicinė aplinka ir valstybės požiūris į kuriančius žmones yra pakankamai patrauklūs. Kitos valstybės aktyviai siekia pritraukti talentus, investuotojus ir didelę pridėtinę vertę kuriančius žmones. Lietuva taip pat turi konkuruoti dėl savo žmonių, jų žinių, verslų ir kapitalo. Paskatos turi būti skaidrios ir siejamos su realia nauda valstybei – Lietuvoje sukurtomis darbo vietomis, investicijomis, vykdoma veikla ir čia mokamais mokesčiais.
2024 m. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos diasporos apklausa parodė didelį sugrįžimo potencialą: 22 proc. respondentų planuoja grįžti ar persikelti gyventi į Lietuvą, o dar 57 proc. tokios galimybės neatmeta. Tačiau vien raginimo „grįžkite į Lietuvą“ nepakanka. Žmogus turi aiškiai matyti, kur gyvens, kur dirbs, kokią mokyklą ar darželį lankys jo vaikai, kaip bus pripažįstama užsienyje įgyta kvalifikacija ir kokios galimybės bus pradėti verslą, investuoti ar ūkininkauti.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga siūlo Vyriausybės lygmeniu sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri per šešis mėnesius parengtų konkretų žmonių, talentų, investicijų ir verslų susigrąžinimo veiksmų planą. Į darbo grupę turėtų būti įtrauktos atsakingos ministerijos, savivaldybės, regionų plėtros tarybos, diasporos, jaunimo, ūkininkų, verslo, mokslo ir kitų socialinių partnerių atstovai.
Veiksmų plane turi būti numatyta viena aiški vieta, kurioje sugrįžtantis žmogus galėtų gauti visą reikiamą pagalbą, paprastesnis užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas, pagalba ieškant darbo, būsto, mokyklos ar darželio, galimybės pradėti verslą, kurti ūkį ar investuoti regionuose, stabili ir prognozuojama mokesčių bei verslo aplinka, paskatos, susietos su realiais investicijomis, darbo vietomis ir Lietuvoje mokamais mokesčiais, konkretūs tikslai, terminai ir kasmet viešai skelbiami rezultatai.
Žmonių susigrąžinimas turi tapti valstybės prioritetu. Kryptinga, nuosekli ir ilgalaikė valstybės politika gali grąžinti bent dalį per daugelį metų prarasto Lietuvos potencialo.
