Teisminiam nagrinėjimui perduota byla, kurioje 6 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys kaltinami sukčiavimu ir turto pasisavinimu, siekiant nepagrįstai praturtėti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bei Lietuvos valstybės biudžeto. Jiems bendrai nustatyta žala ES ir Lietuvos biudžetams siekia 1 mln. eurų.
Kaip įtariama, šie asmenys, veikdami atskirai, pasitelkę per kelias ES ir trečiąsias šalis veikiančius juridinius asmenis, klastojo dokumentus ir vykdė fiktyvių sandorių grandines, siekdami neteisėtai gauti lėšų iš Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Buvo dirbtinai didinamos projektams įgyvendinti reikalingų darbo priemonių (aukštalipių ir statybininkų įrangos) pirkimo kainos, taip nepagrįstai didinant projektų vertę ir sąmatas. Tam buvo naudojami suklastoti komerciniai pasiūlymai.
Remiantis galimai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, buvo sudarytos sutartys su minėtomis institucijomis, kurios kompensavo dalį projekto išlaidų, o likusią dalį turėjo skirti projekto vykdytojas. Institucijoms pervedus avansus, šios lėšos būdavo pervedamos susijusioms įmonėms, sukuriant bankinių pavedimų grandines, kurių metu pinigai grįždavo pirminiam gavėjui, taip imituojant atsiskaitymus už įrangą.
Bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, dalis lėšų, skirtų vietinių užimtumo iniciatyvų projektui, buvo laikinai apribotos.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žilvinas Šiurna surašė itin didelės, 400 lapų, apimties kaltinamąjį aktą ir 62 tomų bylą perdavė teismui.
Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų, už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės turtą – iki aštuonerių metų, už turto pasisavinimą – iki aštuonerių metų, o už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija
