Lietuva yra viena stipriausių inžinerinės medienos gamintojų Europoje, tačiau didžioji dalis pagamintos produkcijos eksportuojama, o šalies rinka ją naudoja minimaliai. Nors gamybiniai pajėgumai, pavyzdžiui, „VMG Lignum construction“ LVL gamybai, galėtų siekti 120 tūkst. kubinių metrų per metus, vidaus rinka dar neišnaudoja šio potencialo. Lietuviška inžinerinė mediena dažniau tampa pastatų Nyderlanduose, Belgijoje ar Skandinavijoje dalimi nei Lietuvoje, kur istoriškai vyrauja betono, gelžbetonio ir mūro statybos tradicijos.
Inžinerinė mediena yra aukštos pridėtinės vertės konstrukcinė medžiaga, pasižyminti matmenų stabilumu, tikslumu ir ilgaamžiškumu, leidžianti statyti greičiau, tiksliau ir efektyviau. Ji svarbi ne tik dėl konstrukcinių savybių, bet ir dėl mažesnio poveikio klimatui – augdama mediena absorbuoja CO₂, kurią panaudojus statybose, pastatai tampa ilgalaikėmis anglies saugyklomis. Medienos naudojimas statybose gali sumažinti su statybomis susijusias CO₂ emisijas iki 75 proc.
Europos rinkoje statybų greitis ir bendras projekto ekonominis efektyvumas, įskaitant trumpesnį projekto įgyvendinimo laiką ir greitesnę investicijų grąžą, tampa svarbesni nei atskirų medžiagų kaina. Pavyzdžiui, Australija, turinti apie 28 mln. gyventojų, kasmet sunaudoja apie 350 tūkst. kubinių metrų LVL produkcijos, tuo tarpu Europa (apie 450 mln. gyventojų) – apie 450 tūkst. kubinių metrų, rodydama didelį neišnaudotą potencialą.
Lietuvoje proveržis lėtesnis dėl reglamentavimo, priešgaisrinės saugos reikalavimų, pernelyg dažnai orientuojamasi tik į statybinių medžiagų kainą, o ne bendrą projekto vertę, bei edukacijos stokos. Nors technologinis potencialas ir kompetencija Lietuvoje jau sukurtos, reikia laiko, sėkmingų pavyzdžių ir didesnio visuomenės pasitikėjimo, kad inžinerinė mediena plačiau prigytų šalies rinkoje.
