Rugpjūčio 16 d. paskelbta „Kaipkada.lt“ publikacija apie Kauno oro taršos žemėlapį kelia klausimą, ar miestas „skendi nematomame debesyje“, ir kuo kvėpuoja miestiečiai. Tačiau pateiktame publikacijos fragmente nenurodytos konkrečios teršalų koncentracijos, matavimo vietos, normų viršijimai ar galimi taršos šaltiniai.
Kauno savivaldybės oro kokybės platforma remiasi 20 daviklių, įrengtų visose 11 miesto seniūnijų. Joje stebimos smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 ir KD10, anglies monoksido, pažemio ozono, azoto dioksido bei sieros dioksido koncentracijos, taip pat bendras oro užterštumo lygio indeksas.
Gyventojams skirta informacija atnaujinama du kartus per parą: nakties duomenys skelbiami 4 val., dienos – 14.30 val. Žalia spalva žemėlapyje reiškia nulinę arba labai mažą taršą, geltona – vidutinę, raudona – didelę. Savivaldybė nurodo, kad iki 2021 metų miesto duomenys buvo gaunami tik iš vienos stotelės Petrašiūnuose.
Aplinkos apsaugos agentūra Kauno Dainavos oro kokybės tyrimų stotį priskiria prie penkių šalies stočių, geriausiai atspindinčių transporto poveikį oro kokybei. Agentūra kovo 16 d. šioje stotyje fiksavo KD10 paros ribinės vertės viršijimą ir jį siejo su transportu bei nuo sausų, nešvarių paviršių pakeliama tarša.
Agentūros duomenimis, 2023 metais sunkvežimiai ir autobusai sudarė 38 proc. Lietuvos transporto sektoriaus azoto oksidų emisijų, o lengvieji automobiliai – 19 proc.
