Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad Lietuvoje įrengiami kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkai – sandėliai, kuriuose laikomos priešo technikos judėjimą stabdančios kliūtys – turėtų būti papildyti robotizuotomis sistemomis. Tokį siūlymą ministras išsakė praėjusį penktadienį, rugpjūčio 14 d., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vyriausybė pritarė gerokai išplėstam šalies pasienio įtvirtinimo planui.
Ministras siūlo remtis Ukrainos karo patirtimi
„Mano asmeninė vizija, (…) kad mes dar turėtume pasitelkti ir modernesnius sprendimus, tą, ką mes matome Ukrainoje – tai robotizuotas sistemas“ sakė R. Kaunas.
Ministro teigimu, jau kuriamas ir integruojamas detekcijos priemones „turėtų palydėti robotizuoti sprendimai, kurie iš esmės sumažina riziką ir patiems kariams, ir didina mūsų pajėgumus prieš priešininką“.
Šiuo metu parkuose prie sienų su Rusija ir Baltarusija saugomos daugiausia mechaninės kliūtys: „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela (koncertina), kelio blokai ir jūriniai konteineriai.
Parkų skaičius auga nuo 27 iki 50, terminas nukeltas į 2028-uosius
Rugpjūčio 12 d., trečiadienį, Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymams ir pakoregavo kontrmobilumo inžinerinių priemonių įrengimo planą. Parkai Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose turi būti įrengti iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Pirminis terminas buvo gerokai ankstesnis – 2024 m. patvirtintame nutarime šiuos darbus buvo numatyta atlikti iki 2025 m. balandžio 1 d. Terminą prireikė pratęsti todėl, kad karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičius didinamas nuo 27 iki 50.
Pagal Vyriausybės sprendimą pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bus formuojamas 20 metrų pločio kontrmobilumo priemonių ruožas nuo pasienio patrulio tako į Lietuvos teritorijos gylį. Kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse numatyti platesni – 150 metrų pločio – ruožai.
Iki 2028 m. pabaigos pratęstas ir rezervinių kliūčių įrengimas valstybinės reikšmės kelių ruožuose bei prietilčiuose, o tiltuose – inžinerinių konstrukcijų sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti. Tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus numatyta pakeisti iki 2026 m. pabaigos.
Vietoj medžių juostų – atkuriamos pelkės
Vietoj anksčiau planuotų medžių ruožų nuspręsta atkurti pelkes – tai numatoma padaryti iki 2030 m. pabaigos. KAM teigimu, atkūrus hidrologinį režimą teritorija per keletą metų taps sunkiai pravažiuojama sunkiajai technikai.
Taip pat atsisakyta sumanymo gynybos tikslais įrengti melioracinių griovių ir upelių tinklą Marijampolės savivaldybėje – ministerijos vertinimu, tinkamesnės vietos yra Vilkaviškio ir Šakių rajonuose.
KAM skaičiavimu, šiems pakeitimams įgyvendinti 2026–2030 metais iš Valstybės gynybos fondo papildomai gali prireikti apie 50 mln. eurų. Bendrovė „LTG Infra“ įpareigota sudaryti galimybes laikyti ir sandėliuoti karinio kontrmobilumo inžinerines priemones.
Kariuomenės vadas ragina kurti bendrą NATO rytinio flango planą
Rugpjūčio 12 d. R. Kaunas žurnalistams sakė, kad parengtas konkretus planas, „kaip jis atrodo penkių kilometrų, 20 km, 50 km diapazone, kokie turėtų būti įtvirtinimai“. Pernai, 2025 m. rugpjūtį, ministerija pristatė perėjimą nuo pavienių inžinerinių pajėgumų prie vientisos gynybos linijos iš trijų ešelonų – iki 3, iki 20 ir iki 50 km nuo išorinės Lietuvos sienos.
Rugpjūčio 13 d., ketvirtadienį, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras aptarė amerikiečių vadovaujamos kontrmobilumo iniciatyvos vystymą su laikinai JAV sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vado pareigas einančiu Christopheriu R. Norrie, kuris dėl šio projekto lankėsi Lietuvoje ir regione.
„Šiuo metu mums reikalingas bendras kontrmobilumo sumanymas visame NATO rytiniame flange – ne tik Lietuvoje“, – „Facebook“ rašė R. Vaikšnoras, nurodęs, kad tam skirta JAV vadovaujama Rytų flango atgrasymo iniciatyva (EFDI). Anot kariuomenės vado, inžinerines kliūtis, jutiklius, žvalgybos pajėgumus ir dronus jungianti sistema leidžia rytiniam flangui veikti kaip koordinuotai gynybinei erdvei, o Lietuva šioje srityje „yra stipriai pasistūmėjusi progrese“.
Kontrmobilumo parkus 2023 m. pradėjo kurti konservatorių Vyriausybė, remdamasi karo Ukrainoje patirtimi, o nutarimas dėl kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo priimtas 2024 m. liepą.
