Nuo rugpjūčio 26 iki 29 d. Vilniuje vyksta 21-asis Europos savižudybių ir savižudiško elgesio simpoziumas „Permąstant savižudybių tyrimus ir prevenciją“. Renginio organizatorius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Psichologijos instituto profesorius Paulius Skruibys, pabrėžia poreikį naujai pažvelgti į savižudybių prevenciją, nes sukauptos mokslinės žinios ne visada virsta efektyvia pagalba.
VU FsF Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centras, vadovaujamas prof. P. Skruibio, laimėjo konkursą surengti šį prestižinį renginį, siekiant suburti pasaulinio lygio ekspertus Lietuvoje. Pasak profesoriaus, savižudybių Lietuvoje rodiklis nuosekliai mažėja – nuo 2000 m. sumažėjo 2,5 karto, tačiau lyginant su kitomis šalimis, situacija išlieka nepatenkinama.
„2000 m. turėjome net 46,6 savižudybės šimtui tūkstančių gyventojų, dabar (2025 m.) – 18,1. Tai yra labai didelis sumažėjimas. Nepaisant to, Lietuvos savižudybių rodiklis Europos kontekste išlieka labai aukštas. Galima sakyti, kad šis sumažėjimas visų pirma atspindi visuomenės pokyčius, daugiau saugumo ir stabilumo, prisijungus prie Europos Sąjungos, NATO. Taip pat ir prevencijos bei pagalbos sistemos yra žymiai profesionalesnės ir labiau išvystytos negu 2000-aisiais“, – teigia prof. P. Skruibis.
Profesorius pastebi, kad kai kurie teiginiai apie savižudybes vis dar kartojami, nors jų įrodymai yra silpni arba kelia abejonių dėl metodologinių ir konceptualių priežasčių.
„Viena labiausiai įsitvirtinusių „tiesų“ mūsų lauke – kad beveik kiekvieną savižudybę sukelia psichikos sutrikimas. Tyrimai, kuriais remiasi šis teiginys, sulaukė rimtos kritikos, o ir pati mintis prastai dera su tuo, kaip skirtingai savižudybė atrodo įvairiose visuomenėse ir kultūrose“, – sako prof. P. Skruibis.
Konferencijoje, kurioje dalyvauja įvairių disciplinų atstovai, bus aptarti savižudybių prevencijos klausimai iš skirtingų perspektyvų. Lygiagrečiai su mokslinėmis sesijomis vyks ir meninės veiklos: interaktyvi instaliacija, molio dirbtuvės, vokalo performansas.
„Menas kai kuriuos dalykus gali pagauti ir išreikšti geriau nei mokslo kalba. Norėjome, kad mokslas ir menas būtų kartu tiesiogine prasme – toje pačioje konferencijoje, tame pačiame pastate. Viena vertus, mokslininkai sutaria, kad savižudybė yra psichologinė, medicininė, socialinė, filosofinė ir dvasinė problema. Kita vertus, labai dažnai tiek tyrimai, tiek pagalba apsiriboja vien psichologiniais ir medicininiais aspektais. Mes norime tai keisti, dėl to kvietėme į konferenciją įvairių disciplinų atstovus“, – aiškina prof. P. Skruibis.
Tarp konferencijos pranešėjų – svarbiausi srities tyrėjai. VU FsF Psichologijos instituto profesorė Danutė Gailienė skaitys pranešimą „Savižudybių rodiklis kaip „socialinis termometras“: (per)mąstant istorines traumas“ („Suicide Rates as a „Social Thermometer“: (Re)thinking Historical Traumas“), aptardama ryšį tarp istorinių traumų ir savižudybių paplitimo.
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto profesorė Heidi Hjelmeland savo pranešime „Rethinking Suicide Research and Prevention“ siūlys permąstyti savižudybių tyrimus ir prevenciją. Ji nuo 1992 m. atlieka savižudybių tyrimus, yra svarbių mokslinių žurnalų redakcijų kolegijų narė ir viena iš tarptautinio Kritinių savižudybių studijų tinklo (Critical Suicide Studies Network – CritSui) įkūrėjų. Profesorė kritiškai pažvelgs į kai kurių dažnai pasitaikančių suicidologijos samprotavimų įrodymų bazę.
Glazgo universiteto (JK) profesorius Rory O’Connoras pranešime „Nuo savižudybių prevencijos tyrimų iki praktikos („From Suicide Prevention Science to Practice“) nagrinės, kaip pažanga psichologinėje teorijoje ir empiriniuose tyrimuose gali padėti savižudybių prevencijai. Jis yra Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos ir Tarptautinės savižudybių tyrimų akademijos prezidentas, vadovauja „Suicidal Behaviour Research Lab“.
Visa konferencijos programa skelbiama čia: https://www.esssb21.org.