Seimo narė Orinta Leiputė rugpjūčio 25 dieną kreipėsi į ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių, ragindama nepritarti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai į priemiesčio miškus. Politikė teigia sulaukusi Kauno rajono bendruomenių vadovų, atstovų, seniūnaičių ir gyventojų, prieštaraujančių planuojamam zonos ribų keitimui, kreipimųsi.
Prie LEZ siūloma prijungti 243 ha miškų
Pagal projektą TAIS Nr. 26-2452(3) prie Kauno LEZ būtų prijungta 336,9 ha valstybinės žemės. Apie 243 ha šio ploto sudaro miškai.
Su dabartine LEZ besiribojančios B ir C teritorijos užima atitinkamai 67,1909 ha ir 269,7082 ha. Abi jos priskirtos IV grupės ūkiniams miškams, todėl, norint pakeisti žemės paskirtį, Kauno rajono savivaldybei reikėtų inicijuoti bendrojo plano keitimą.
Miškai yra greta Karmėlavos, Ramučių, Neveronių, Kauno miesto Palemono rajono ir kitų gyvenamųjų teritorijų. O. Leiputės pranešime pažymima, kad šiose apylinkėse jau veikia mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai ir atliekų deginimo infrastruktūra, driekiasi automagistralė, plėtojama europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūra, netoliese veikia Kauno oro uostas, pramonės bei logistikos objektai.
Vietos gyventojai anksčiau kėlė triukšmo, kvapų, dulkių ir kitų aplinkosaugos problemų klausimus. Todėl Seimo narė prašo vertinti ne tik atskirų projektų, bet ir bendrą bei kaupiamąjį visų esamų ir planuojamų veiklų poveikį aplinkai bei žmonių gyvenimo kokybei.
O. Leiputės pranešime taip pat teigiama, kad planuojamoje teritorijoje yra Miškų kadastre nurodomų 212 metų ąžuolų, daugiau kaip šimto metų pušynų ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių.
Institucijos siūlo miško sklypų atsisakyti
Kauno LEZ plėtrai į B ir C teritorijų miškus nepritarė Aplinkos ministerija. Ji pasiūlė rinktis kitas darbo grupės svarstytas, mišku neapaugusias teritorijas.
Nacionalinė žemės tarnyba, administruojanti valstybinę žemę, taip pat siūlė apsvarstyti galimybę miško sklypų į LEZ neįtraukti. Valstybinė miškų urėdija projektui nepritarė, argumentuodama Vyriausybės įsipareigojimu iki 2030 metų padidinti Lietuvos miškingumą bent iki 35 procentų.
Pirmasis projekto variantas buvo paskelbtas birželio 29 dieną. Pataisytą projektą Ekonomikos ir inovacijų ministerija užregistravo rugpjūčio 12-ąją ir pateikė derinti iki rugpjūčio 26 dienos.
Ministerija pabrėžė, kad galutiniai sprendimai dar nepriimti. Derinant projektą vertinamos miško atsodinimo, kompensavimo ir kitos aplinkosaugos sąlygos.
Plėtra grindžiama investicijomis ir didelių sklypų stygiumi
Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos galiojantis Kauno LEZ įstatymas nustato 1 054 ha zonos plotą. Dar 2023 metais priimtomis pataisomis numatyta prie ankstesnių 534 ha prijungti 520 ha.
Prijungus dabar siūlomas B ir C teritorijas, faktinis Kauno LEZ plotas išaugtų iki beveik 871 ha, tad vis dar nesiektų įstatyme nustatytos 1 054 ha ribos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimu, Kauno LEZ padidinus iki visų 1 054 ha ir teritoriją įveiklinus iki 2039 metų, būtų sukurta 16,8 tūkst. darbo vietų, o valstybės biudžetas gautų 4,3 mlrd. eurų mokesčių.
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis plėtros poreikį aiškino didelių, investicijoms parengtų pramoninių sklypų stygiumi. Pasak jo, 2026 metais gauta užklausų dėl maždaug 50 ha ir didesnių nei 100 ha teritorijų.
