Artėjant rugsėjo 1-ajai VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) atlikti tyrimai atskleidžia svarbų atotrūkį tarp vaikų turimų saugaus eismo žinių ir jų elgesio realiose situacijose. Nors 96 proc. apklaustų pradinukų ir 98 proc. 5–8 klasių mokinių teigia, kad yra mokęsi Kelių eismo taisyklių, stebint vaikų elgesį prie mokyklų nustatyta, kad 85 proc. paspirtukų vairuotojų ir tiek pat dviračių vairuotojų jų nesilaiko. TKA atkreipia dėmesį – prieš naujus mokslo metus svarbu ne tik prisiminti taisykles, bet ir mokyti vaikus bei priminti jiems, kaip atpažinti pavojų ir tinkamai įvertinti eismo situaciją.
„Šiemet ypač neramina didėjantis sužeistų nepilnamečių skaičius, daugiau nei pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų yra nepilnamečiai. Vien griežtindami taisykles situacijos nepakeisime. Labai svarbus ir švietimas. Jeigu tėvai vaikui nuperka paspirtuką ar kitą mikrojudumo priemonę, jie turi pasirūpinti, kad vaikas mokėtų ja saugiai naudotis ir suprastų, kaip elgtis kelyje. Prie to turi prisidėti ne tik tėvai, mokyklos, policija, bet ir kitos institucijos. Turime padaryti viską, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai Lietuvos keliuose jaustųsi saugiau ir būtų išsaugota kuo daugiau gyvybių“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
2025 m. TKA atliktame saugaus eismo žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 11,8 tūkst. 1–12 klasių mokinių iš daugiau kaip 400 Lietuvos mokyklų. Užduotys buvo pritaikytos skirtingo amžiaus mokiniams: 1–4 klasių mokinių buvo vertinamos žinios apie pėsčiųjų, dviračių ir paspirtukų vairuotojų elgesį, 5–8 klasių mokiniai vertino įvairių eismo situacijų pavojingumą, o 9–12 klasių mokinių buvo tikrinamos Kelių eismo taisyklių žinios.
Tačiau vaikų elgesio stebėjimas realiomis eismo sąlygomis parodė, kad taisyklių žinojimas ne visada reiškia saugų elgesį.
Taisykles žino, bet pavojų įvertina ne visada
TKA specialistai prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų stebėjo 2 200 vaikų elgesį eisme – kaip jie elgiasi prie pėsčiųjų perėjų ir dviračių pervažų, važiuoja dviračiais bei paspirtukais. Taip pat stebėta, kaip ir kur tėvai išleidžia vaikus prie mokyklų.
Rezultatai parodė, kad net 81 proc. paspirtukų vairuotojų ir 49 proc. dviračių vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją.
Nesaugiai elgėsi ir dalis pėsčiųjų – 33 proc. prieš eidami per pėsčiųjų perėją neįsitikino, kad ją pereiti saugu, o 8 proc. eidami per perėją naudojosi mobiliuoju telefonu.
TKA tyrimas parodė, kad nors dauguma mokinių teigia žinantys saugaus eismo taisykles, realiose situacijose jų elgesys ne visuomet atitinka turimas žinias. Vaikams trūksta patirties, jie ne visada geba tinkamai įvertinti riziką, o jų elgesiui įtakos turi ir bendraamžių bei suaugusiųjų pavyzdys.
Prieš rugsėjo 1-ąją svarbu mokyti ne tik taisyklių
Vaikui svarbu priminti, kad prieš einant per gatvę reikia apsidairyti, tačiau vien to nepakanka. Jis turi suprasti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip įvertinti situaciją.
Ar artėjančio automobilio vairuotojas mane mato? Ar stovintis automobilis neužstoja kitos transporto priemonės? Ar prie perėjos artėjantis automobilis iš tiesų lėtėja? Ar važiuodamas dviračiu arba paspirtuku spėsiu sustoti, jeigu situacija netikėtai pasikeis? Tokie klausimai padeda vaikui ne tik prisiminti taisykles, bet ir suprasti, kodėl svarbu jų laikytis.
Prasidedant mokslo metams TKA rekomenduoja tėvams kartu su vaiku nueiti ar nuvažiuoti jo kasdienį kelią į mokyklą, ypač jeigu vaikas šiuo maršrutu savarankiškai keliaus pirmą kartą.
Pakeliui verta aptarti sudėtingesnes maršruto vietas ir paskatinti vaiką pačiam jas įvertinti: kur gali būti prasčiau matomas artėjantis automobilis, kur matomumas ribotas, kurią vietą saugiausia pasirinkti gatvei pereiti ir kaip reikėtų elgtis netikėtai pasikeitus situacijai.
Taip vaikas mokomas ne tik laikytis taisyklių, bet ir savarankiškai vertinti aplinką bei numatyti galimą pavojų.
Vaikų saugumas priklauso ne tik nuo jų elgesio
TKA duomenys rodo, kad vaikų saugumas priklauso ne vien nuo jų pačių sprendimų. 2022–2025 m. 100 metrų spinduliu aplink Lietuvos mokyklas ir darželius įvyko 201 eismo įvykis, per kuriuos buvo sužaloti 182 vaikai.
Tyrimo metu taip pat vertinta eismo aplinka prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų. Rezultatai parodė, kad vaikų saugumui svarbus ne tik jų elgesys, bet ir eismo organizavimas bei infrastruktūra – greičio valdymo priemonės, saugios pėsčiųjų perėjos ir tinkamai įrengtos vaikų išlaipinimo bei paėmimo vietos.
Tyrimo metu pastebėta, kad viena pavojingiausių situacijų prie mokyklų – chaotiškas vaikų išlaipinimas ir paėmimas. Kai automobiliai statomi dviem eilėmis, prie pėsčiųjų perėjų ar ant jų, o vaikai išleidžiami tam nepritaikytose vietose, prastėja matomumas ir didėja pavojingų situacijų tikimybė. Noras vaiką išleisti kuo arčiau mokyklos įėjimo ne visada reiškia, kad pasirinkta vieta yra saugiausia.
Vaikai mokosi ir stebėdami suaugusiuosius
TKA atkreipia dėmesį, kad vaikų saugaus elgesio įpročiai formuojasi kasdienėje aplinkoje. Todėl svarbu ne tik kalbėti apie taisykles, bet ir patiems jų laikytis – segėti saugos diržus, gatvę kirsti leistinose vietose, nesinaudoti telefonu einant per pėsčiųjų perėją, o prie mokyklų automobilius statyti ir vaikus išleisti tam skirtose vietose.
Rugsėjo 1-osios rytą vairuotojams taip pat svarbu įvertinti pasikeitusį eismą. Prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų ir gyvenamuosiuose rajonuose bus daugiau vaikų, todėl vairuotojai turėtų pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų laiku pastebėti vaiką ir sureaguoti į netikėtą jo veiksmą.
Taisyklės suteikia vaikui žinių, tačiau saugumui ne mažiau svarbus gebėjimas tas žinias pritaikyti konkrečioje situacijoje. Todėl prieš rugsėjo 1-ąją svarbu ne tik dar kartą priminti vaikui, kaip elgtis, bet ir padėti jam suprasti, į ką atkreipti dėmesį kelyje.
Saugumas prasideda anksčiau nei pavojinga situacija – nuo gebėjimo ją laiku atpažinti.
