Paskutinį vasaros mėnesį šalies didmiesčių pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje užfiksuotas lengvas atšalimas. Sutarčių pasirašymas nebebuvo toks skubotas kaip liepą, kuomet investuotojai skubėjo priimti sprendimus iki įsigaliojant griežtesnėms skolinimosi taisyklėms. Visgi kainų kreivė žemyn nenukrypo – bendrus miestų rodiklius į viršų stumtelėjo rinkoje pasirodę brangesni projektai.
Vilnius: po skubėjimo bangos – pirkėjų posūkis į vidutinę klasę
Sostinėje rugpjūtį NT plėtotojai susitarė dėl 445 butų, loftų ir kotedžų pardavimo. Tai yra 11,2 proc. mažiau nei liepą, tačiau NT plėtros bendrovės „Citus“ analitikė Ugnė Žiogelė ragina šiame sumažėjime neieškoti blogų ženklų.
„Liepą matėme tikrą pirkėjų karštligę, kai daugelis skubėjo užsitikrinti paskolas senomis sąlygomis. Rugpjūtį ši banga natūraliai atslūgo, todėl sandorių pokytis yra ne rinkos sąstingis, o tiesiog grįžimas prie sveiko, įprasto tempo“, – teigia U. Žiogelė.
Analitikė pastebi ir dar vieną tendenciją – didėja klientų dalis, besidominčių galimybe mokėti mažesnį pradinį įnašą. Tiesa, poveikis statistikoje išryškės tik ilgesnėje perspektyvoje, nes dauguma pirminės rinkos būstų dar tik statomi, o banko paskolos išduodamos jau pasirašant notarinę sutartį.
Vilniuje šį mėnesį išsiskyrė didesnis pirkėjų dėmesys vidutinės klasės būstui, kuris sudarė daugiau nei 40 proc. visų sandorių. Pasak U. Žiogelės, pirkėjai iškart reagavo į rinkoje atsiradusius naujus projektus. Populiariausiu mikrorajonu išlieka Pašilaičiai, kur įvyko kas septintas rugpjūčio sandoris. Tai nestebina, nes būtent čia statytojai siūlo didžiausią pasirinkimą – Pašilaičiuose susitelkęs šeštadalis visos sostinės pasiūlos. Kiek mažiau sandorių užfiksuota Naujamiestyje ir Žirmūnuose.
Pasiūla Vilniuje paskutinį vasaros mėnesį šiek tiek susitraukė ir siekia 6 483 būstus. Kvadratinio metro kaina sostinėje per mėnesį nepasikeitė ir siekia 4 123 eurų.
Bendrai per tris vasaros mėnesius Vilniuje sudaryta daugiau nei 1 300 sandorių – ketvirtadaliu mažiau nei pavasarį. Šiam lėtėjimui didžiausios įtakos turėjo auganti infliacija ir padidėjęs EURIBOR.
Kaunas: pasiūlos papildymas prabangesniais būstais kėlė kainų vidurkį
Kaune vasaros pabaiga buvo ganėtinai aktyvi. Čia pirkėjai susitarė dėl 104 būstų – vienu vienetu daugiau nei liepą. Tiesa, laikinojoje sostinėje užfiksuotas ryškesnis, daugiau nei 2 proc. kainų ūgtelėjimas per mėnesį – iki 3 517 eurų už kvadratinį metrą. Pasiūla Kaune šiuo metu siekia 1 452 būstus ir yra 5 proc. didesnė nei mėnesiu anksčiau.
„Kauno pasiūlą papildė keli nauji, prabangesni projektai, kuriuose kvadratinio metro kaina siekia beveik 4,3 tūkst. eurų. Kai į palyginti nedidelę rinką ateina brangesnis turtas, jis automatiškai kilstelėja ir bendrą miesto kainų vidurkį, nors plėtotojų kainodara ir nekinta“, – aiškina U. Žiogelė.
Klaipėda: tvarios tendencijos ir asortimento augimas
Klaipėdos rinka išliko rami. Pajūryje parduoti 33 butai – šiek tiek daugiau nei liepą. Nors, lyginant su praėjusiais metais, sandorių skaičius atrodo gerokai sumažėjęs, atsižvelgiant į ilgametę statistiką, tai yra visiškai įprastas uostamiesčio tempas.
Pasiūla Klaipėdoje padidėjo 4,5 proc. iki 838 būstų, o vidutinė kaina ūgtelėjo 0,7 proc. ir siekė 3 654 eurus už kvadratinį metrą.
Apibendrindama rugpjūčio rezultatus, U. Žiogelė pabrėžia, kad rinka į rudenį įžengia stabilios būsenos: „Šiandien pasiūlos pilnai pakanka paklausai atliepti ir tai matome visuose miestuose bei visose klasėse, todėl drastiško kainų augimo neprognozuojame. Šiuo metu kainų rodikliai kyla ne todėl, kad pirkėjai varžytųsi dėl paskutinių butų, o todėl, kad lentynose atsiranda daugiau brangesnio, aukštesnės kokybės turto.“
NT plėtros bendrovės „Citus“ valdomuose projektuose rugpjūtį pasirašytos 56 sutartys: 39 Vilniuje, 10 Kaune, 7 Druskininkuose.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.
