2026 m. rugsėjo 2 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo narys Arvydas Anušauskas, įvertinęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atsakymą į klausimus dėl supaprastinto tranzito per Lietuvą kontrolės, pažymi, kad ministerija patvirtino keletą pagrindinių projekto prielaidų, tačiau neatsakė į dalį klausimų, susijusių su faktine tranzito trukme ir statistika.
Svarbiausia – pati VRM rekomenduoja 6 valandas vertinti kaip rizikos indikatorių
Vienas svarbiausių atsakymo aspektų – VRM nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) rekomendavo naudoti šešių valandų tranzito trukmę kaip rizikos analizės indikatorių. Viršijus šį laiką pareigūnai turi atkreipti dėmesį ir įvertinti, ar nebuvo nukrypta nuo maršruto. „Tai svarbus atsakymas, nes šešių valandų terminas nėra atsitiktinai pasirinktas skaičius. Pati VRM jį jau vertina kaip praktinį atskaitos tašką, padedantį nustatyti, ar tranzitas vyksta tiesiogiai. Todėl dabar reikia svarstyti, kaip šį principą aiškiai ir vienodai taikyti kontrolėje“, – sako įstatymo dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos pataisų iniciatorius A. Anušauskas.
24 valandos nėra teisė būti Lietuvoje 24 valandas
VRM atsakyme aiškiai pripažįstama, kad pagal galiojantį ES reglamentą 24 valandos yra maksimali tranzito trukmė, o ne teisė 24 valandas būti Lietuvos teritorijoje. Ministerija nurodo, kad supaprastinto tranzito dokumentai suteikia teisę tik vykti tranzitu tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos teritorijos, o kelionė turi vykti tiesioginiu ir trumpiausiu tranzito maršrutu. Šis dokumentas nesuteikia teisės Lietuvoje atostogauti, turistiškai lankytis, dirbti ar užsiimti kita veikla. „Tai labai svarbi pozicija. 24 valandų riba nėra tikslas, kurio reikia siekti. Tai yra viršutinė riba, kurios negalima viršyti, o pats tranzitas turi būti tiesioginis“, – teigia A. Anušauskas.
Techninės galimybės tokiai kontrolei jau yra
VRM patvirtino, kad VSAT informacinė sistema gali nustatyti, per kurį pasienio kontrolės punktą asmuo ar transporto priemonė atvyko ir išvyko bei kiek laiko užtruko tranzitas. VSAT taip pat turi atskirą supaprastinto tranzito dokumentų kontrolės modulį. Ministerija informuoja, kad sistema numatoma modernizuoti taip, kad pažeidimai būtų automatiškai identifikuojami ir generuojami pranešimai. „Vadinasi, įstatymo projektu nesiūlome kurti paralelinės sistemos. Siūlome aiškiai nustatyti, kad jau turimos technologinės galimybės būtų naudojamos tranzito trukmei, maršrutui, tranzito užbaigimui ir galimiems pažeidimams kontroliuoti“, – sako A. Anušauskas.
Tačiau dalies svarbių klausimų VRM neatsakė
Ministerija nepateikė duomenų, kiek vidutiniškai faktiškai užtrunka supaprastinto tranzito dokumentų (STD) pagrindu vykdomas tranzitas per Lietuvą, taip pat nepateikė medianos ar kitų faktinės tranzito trukmės rodiklių. „Jeigu VSAT informacinė sistema mato atvykimo ir išvykimo laiką, natūralu klausti, kodėl Seimui ir visuomenei negali būti pateikti apibendrinti duomenys, kiek iš tikrųjų užtrunka šis tranzitas“, – klausia parlamentaras. Tai labai svarbu. VRM nurodo, kad 2025 m. buvo nustatyta 1 480 supaprastinto tranzito tvarkos pažeidėjų, o 2026 m. sausio–liepos mėnesiais – 131. Apie 98 proc. 2026 m. atvejų buvo susiję su 24 valandų termino viršijimu. Kartu VRM nurodo, kad 2025 m. tik 38 tranzito laiko pažeidimai buvo susiję su lengvaisiais automobiliais, o 2026 m. sausio – liepos mėnesiais – 16.„Bet nežinant kokia tranzito mediana, t. y. kiek faktiškai vidutiniškai tranzitas truko – 5, 6, 10 ar 23 valandas, mes padarytume klaidingas išvadas, kad jokių „gastrolių” po Lietuvą, aplink kritinės infrastruktūros objektus, nevyksta“, – sako A. Anušauskas.
VRM pasiūlė ir kitą kelią – ES sankcijų mechanizmą
Ministerija šiuo metu nelaiko pakankamai pagrįstu nedelsiant inicijuoti ES Reglamento Nr. 693/2003 pakeitimą, kuriuo būtų nustatytas trumpesnis maksimalus tranzito terminas. Vietoje to VRM siūlo svarstyti ES sankcijų mechanizmo taikymą kaip tikslinę laikiną priemonę. „Šį pasiūlymą reikia vertinti. Tačiau jis nepanaikina klausimo, kaip Lietuvoje turi būti kontroliuojamas pats tranzitas. Jeigu šešios valandos jau dabar yra VRM rekomenduojamas rizikos indikatorius, turime svarstyti, kaip šį principą padaryti aiškų, skaidrų ir vienodai taikomą“, – teigia A. Anušauskas.
