Europos krovininio transporto sektorius susiduria su paradoksu: sunkvežimiai tampa vis sudėtingesniais elektronikos ir duomenų centrais, tačiau nemaža dalis jų techninės priežiūros bei remonto procesų vis dar atliekama rankiniu būdu. Mechanikų trūkumas, augantys darbo kaštai ir transporto bendrovių spaudimas kuo labiau sutrumpinti prastovas didina poreikį ne pavieniams patobulinimams, o sisteminiams technologiniams sprendimams.
Šią rinkos spragą siekia užpildyti 2023 m. Paryžiuje įkurtas „Truck Service Innovation Hub“. Daugiau kaip 150 sunkiojo transporto servisų Vakarų Europoje vienijanti organizacija yra įsteigusi 15 mln. Eur fondą ir ieško startuolių bei technologijų kūrėjų, kurių sprendimai galėtų būti pritaikyti sunkiojo transporto remonto, diagnostikos ir servisų valdymo srityse.
„Vilkikai per pastaruosius dvidešimt metų pasikeitė neatpažįstamai, tačiau nemaža dalis jų remonto procesų vis dar užstrigusi 2010-uosiuose. Ši disproporcija buvo viena pagrindinių priežasčių kurti „Truck Service Innovation Hub“. Norime, kad sunkiojo transporto servisai taptų ne paskutine, o viena pirmųjų vietų, kuriose išbandomos naujos technologijos, pritaikomi novatoriški sprendimai ir kuriamos inovacijos“, – sako organizacijos įkūrėjas ir vadovas Tomas Karpavičius.
Rinka, nuo kurios priklauso Europos logistika
Sunkiojo transporto remonto rinka iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nišinė, tačiau jos mastą atskleidžia transporto parko ir krovinių srautų duomenys. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA 2026 m. ataskaitos duomenimis, Europos Sąjungos keliais važinėja apie 6,2 mln. sunkvežimių, o vidutinis jų amžius siekia 14 metų. Sunkvežimiais pervežama apie 75 proc. visų ES sausuma gabenamų krovinių.
Tai reiškia nuolatinį diagnostikos, techninės priežiūros, remonto, atsarginių dalių, padangų ir elektronikos paslaugų poreikį. Kartu tai yra rinka, kurioje net palyginti nedidelis produktyvumo padidėjimas gali sukurti reikšmingą ekonominį efektą. Greitesnė diagnostika, tikslesnis gedimo nustatymas ar keliomis valandomis sutrumpinta sunkvežimio prastova svarbi ne tik servisui – poveikį pajunta vežėjas, jo klientai ir visa tiekimo grandinė.
Didėjant transporto priemonių technologiniam sudėtingumui, keičiasi ir serviso vaidmuo. Šiuolaikiniam sunkvežimiui prižiūrėti nebepakanka vien mechaninių žinių: vis svarbesnės tampa elektronikos, programinės įrangos, telematikos, duomenų analizės ir aukštos įtampos sistemų kompetencijos.
Kodėl ši industrija lieka rizikos kapitalo paraštėse
Pasak T. Karpavičiaus, sprendimas įsteigti specializuotą fondą kilo pastebėjus, kad sunkiojo transporto remonto technologijų kūrėjams nėra paprasta patekti į tradicinių rizikos kapitalo fondų akiratį. Investuotojai dažnai ieško greitai plečiamų programinės įrangos, finansinių technologijų ar dirbtinio intelekto sprendimų. Sunkiojo transporto sektoriuje produkto kelias į rinką paprastai sudėtingesnis: technologiją tenka integruoti su fizine įranga, testuoti realiomis darbo sąlygomis, rinkti patikimus duomenis ir praktiškai įrodyti ekonominę naudą.
Be to, kai kurios sunkvežimių servisams aktualios technologijos kuriamos visai kitoms industrijoms, todėl jų pritaikymo galimybės transporto rinkoje ne visada pastebimos.
„Vienas įdomiausių dalykų yra tai, kad mūsų ieškoma technologija šiandien galbūt net nėra naudojama sunkvežimių servise. Ji gali būti sukurta gamybai, sandėlių valdymui, energetikai ar kitai industrijai. Mūsų užduotis – pamatyti, kaip ją būtų galima pritaikyti ir sunkiojo transporto remontui“, – teigia T. Karpavičius.
Fondo interesų laukas dėl to sąmoningai platus. Jį domina dirbtinio intelekto, automatizuotos diagnostikos, prognozinės techninės priežiūros, kompiuterinės regos, robotikos, servisų valdymo, atsarginių dalių logistikos, transporto priemonių duomenų analizės, energijos vartojimo optimizavimo, atliekų tvarkymo, žalos administravimo ir darbuotojų mokymo sprendimai.
Esminis atrankos kriterijus – technologijos gebėjimas remontą arba su juo susijusį administravimą padaryti greitesnį, tikslesnį, saugesnį, tvaresnį ar ekonomiškai efektyvesnį.
Investicija – tik viena vertės pasiūlymo dalis
T. Karpavičiaus teigimu, fondo išskirtinumas turėtų būti ne vien finansavimas. Viena didžiausių kliūčių fizinei industrijai produktą kuriančiam startuoliui – galimybė jį išbandyti realiomis sąlygomis. Laboratorijoje ar demonstracinėje aplinkoje veikiantis sprendimas dar nebūtinai išlaikys kasdienio serviso testą, kai prie vartų laukia sunkvežimis, mechanikui reikia greitai priimti sprendimą, o vežėjas skaičiuoja kiekvieną prastovos valandą.
„Startuoliui galime pasiūlyti ne tik pinigų. Galime suteikti tai, ko kartais negali pasiūlyti net gerokai didesnis fondas, – daugiau kaip 150 realių vietų Europoje, kuriose galima patikrinti, ar produktas iš tiesų veikia. Ne prezentacijoje ar „Excel“ modelyje, o servise, prie tikrų sunkvežimių ir kartu su mechanikais, kurie šį sprendimą naudotų kasdien“, – pabrėžia jis.
Organizacijos modelis leidžia bandymą pradėti viename ar keliuose servisuose, surinkti duomenis ir darbuotojų grįžtamąjį ryšį, patobulinti produktą, o pasiteisinus sprendimui – plėsti jo diegimą. Toks tinklas suteikia galimybę palyginti rezultatus skirtingose rinkose, įvairaus dydžio įmonėse ir nevienodomis darbo sąlygomis. Sėkmingam startuoliui tai gali tapti ne tik produkto patikrinimo vieta, bet ir pirmuoju keliu į platesnę Europos rinką.
Sprendimų ieškoma ir už transporto sektoriaus ribų
Kvietimas skirtas ne tik komandoms, kurios jau kuria produktus sunkvežimiams ar jų servisams. Fondo taikinyje gali atsidurti ir kitose industrijose veikiantys sprendimai.
Pavyzdžiui, gamyklose naudojama kompiuterinė rega galėtų padėti automatiškai nustatyti sunkvežimių ar puspriekabių pažeidimus. Sandėliams kuriama robotika galėtų perimti pasikartojančias užduotis servise, o pramoninės įrangos gedimus prognozuojantys algoritmai – būti pritaikyti sunkiojo transporto techninei būklei vertinti. Papildytosios ar virtualiosios realybės sprendimai gali būti naudingi mokant mechanikus arba padedant jiems atlikti sudėtingas remonto procedūras.
Panašių pritaikymo galimybių esama energetikos, atliekų tvarkymo, atsarginių dalių identifikavimo, logistikos, klientų aptarnavimo ir darbuotojų produktyvumo srityse. Todėl kreiptis kviečiami ne tik veikiantys transporto startuoliai, bet ir technologijų kūrėjai, mokslininkai, universitetų komandos bei ankstyvosios stadijos projektai.
Nyderlanduose kuriama technologijų ir kompetencijų platforma
Dar viena kuriamos ekosistemos dalis – Bredoje, Nyderlanduose, vystomas sunkiojo transporto mechanikų ir elektrikų rengimo centras. Planuojama, kad jo paskirtis bus platesnė nei tradicinės mokymo įstaigos: čia bus rengiami ir perkvalifikuojami specialistai, pristatomos naujausios remonto technologijos, taip pat vykdoma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla.
Centras turėtų tapti susitikimo vieta servisų darbuotojams, startuoliams, įrangos gamintojams, inžinieriams, mokslininkams ir švietimo partneriams. Fondo finansuojamoms komandoms tai suteiktų papildomą infrastruktūrą produktams kurti, testuoti, demonstruoti ir tobulinti kartu su būsimais jų naudotojais.
„Norime sukurti savotišką sunkiojo transporto technologijų laboratoriją. Vienoje pusėje turime realius servisus ir jų problemas, kitoje – startuolius, universitetus, inžinierius ir technologijų kūrėjus. Fondo ir visos asociacijos užduotis – šias dvi puses sujungti“, – sako T. Karpavičius.
Ateities servisas konkuruos ne remonto vietų skaičiumi
Artimiausiais metais Europos sunkiojo transporto parką vienu metu keis kelios kryptys: elektrifikacija, alternatyvieji degalai, vis sudėtingesnė elektronika, sparčiai augantis transporto priemonių generuojamų duomenų kiekis, dirbtinis intelektas ir kvalifikuotų mechanikų trūkumas. Dėl to keistis turės ir pats servisas.
Pasak T. Karpavičiaus, ateities sunkiojo transporto servisas bus ne tik remonto vieta, bet ir diagnostikos, duomenų, programinės įrangos, elektronikos bei mechanikos kompetencijų centras.
„Po dešimties metų geriausias sunkvežimių servisas nebūtinai bus tas, kuris turės daugiausia remonto vietų. Juo gali tapti tas, kuris greičiausiai supras, kas sunkvežimiui nutiko, geriausiai prognozuos, kas jam gali nutikti rytoj, laiku apie tai informuos klientą ir maksimaliai sutrumpins prastovą. Tam reikės visiškai kito technologinio lygio“, – sako jis.
15 mln. Eur fondas yra atviras projektams ir startuoliams, kurių technologijos galėtų būti pritaikytos sunkiojo transporto servisų sektoriuje, nepriklausomai nuo to, ar jų dabartinė pagrindinė rinka jau yra transporto sektorius.
„Klausimas technologijų kūrėjams labai paprastas: jeigu suteiktume jums sunkvežimį, mechaniką ir visą servisą, ką galėtumėte padaryti geriau nei šiandien?“ – apibendrina T. Karpavičius.