Eurolygos generalinis direktorius Chusas Bueno neatmeta, kad organizacijai teks tiesiogiai konkuruoti su NBA ir Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) kuriama „NBA Europe“, jeigu šalims nepavyks susitarti dėl partnerystės. Pasak jo, bet koks susitarimas privalo būti naudingas abiem organizacijoms, o ne vien NBA.
Eurolyga siūlo patirtį ir istorinių klubų vertę
Nuo 2026 metų vasario Eurolygai vadovaujantis Ch. Bueno pabrėžė, kad organizacija yra pasirengusi ir savarankiškai konkuruoti Europos krepšinio rinkoje. Pasitikėjimo jai suteikia jau pasirašytos rėmimo bei televizijos transliacijų sutartys.
Derybose Eurolyga NBA siūlo savo sukauptą patirtį, Europos rinkų išmanymą ir istorinių klubų prekių ženklų vertę. Mainais organizacija tikisi pasinaudoti NBA veiklos valdymo ir komercine kompetencija.
Vis dėlto, Ch. Bueno teigimu, bendradarbiavimo modelis negali būti vienpusis. Eurolyga ir NBA sutarė nelaukti derybų baigties: kol bendras sprendimas nerastas, abi organizacijos lygiagrečiai įgyvendina savo planus.
NBA komisaras Adamas Silveris liepą sakė tebesitikintis Europos krepšinio konsolidacijos ir manantis, kad susitarimas su Eurolyga tebėra įmanomas.
Ch. Bueno perspėjo, kad atsiradus dviem konkuruojančioms lygoms būtų suskaidyta Europos krepšinio vertė tiek instituciniu, tiek komerciniu požiūriu. Konkurencija paveiktų televizijos transliacijų teises, rungtynių lankomumą ir kitus rinkos segmentus.
Sporto rinkodaros analitikas Bobas Dorfmanas vertino, kad tiesioginės kovos atveju „NBA Europe“ turėtų pranašumą dėl NBA finansinių išteklių, pasaulinio žinomumo ir gebėjimo pritraukti žvaigždes.
„NBA Europe“ rengiasi startuoti 2027 metais
NBA ir FIBA remiamos „NBA Europe“ varžybų pradžia numatyta 2027 metų spalį. Planuojama, kad naujojoje lygoje rungtyniaus 16 komandų: 12 nuolatinių franšizių ir keturios kasmet sportiniu keliu pateksiančios ekipos.
NBA skelbė visuose 12 tikslinių miestų gavusi pasiūlymų, kurių vertė siekia nuo 500 mln. iki 1 mlrd. JAV dolerių ar net daugiau. Susidomėjimą projektu parodė daugiau kaip 20 veikiančių krepšinio ir futbolo klubų, įskaitant dabartines Eurolygos komandas.
Tarp NBA pasirinktų miestų nėra nė vieno Lietuvos miesto. Sąraše – Graikijos sostinė Atėnai, Ispanijos miestai Barselona ir Madridas, Vokietijos miestai Berlynas ir Miunchenas, Turkijos didmiestis Stambulas, Jungtinės Karalystės miestai Londonas ir Mančesteris, Prancūzijos miestai Lionas ir Paryžius bei Italijos miestai Milanas ir Roma.
NBA ir FIBA taip pat numatė kasmetį sportiniu principu grindžiamą atrankos kelią FIBA priklausančių Europos nacionalinių lygų klubams. Jie galėtų patekti per FIBA Čempionų lygą arba sezono pabaigoje rengiamą atrankos turnyrą.
NBA komisaro pavaduotojo Marko Tatumo pristatytame plane palikta galimybė ateityje „NBA Europe“ čempionus įtraukti ir į NBA taurę, rengiamą per Šiaurės Amerikos lygos reguliarųjį sezoną.
Eurolyga ruošia savo plėtrą iki 24 komandų
Nepriklausomai nuo derybų su NBA, Eurolyga planuoja 2027–2028 metų sezoną išsiplėsti nuo 20 iki 24 komandų. Pagal šį modelį 21 ekipa turėtų tapti nuolatine franšize.
Dabartinių 13 Eurolygos akcininkių ilgalaikes licencijas numatoma nemokamai pakeisti franšizėmis. Vykstant plėtrai taip pat ketinama suteikti iki aštuonių naujų ilgalaikių franšizių.
Rugpjūčio 25 dieną Eurolyga skelbė gavusi 11 įpareigojančių pasiūlymų, kurių bendra vertė siekė beveik 700 mln. eurų. Rugsėjo 4-ąją Ch. Bueno jau nurodė, kad pateikta 12 pasiūlymų, o jų vertė viršijo 800 mln. eurų.
Tarp Eurolygą konkrečiai dominančių plėtros rinkų jos vadovas įvardijo Prancūzijos sostinę Paryžių, Jungtinės Karalystės sostinę Londoną bei Italijos miestus Milaną ir Neapolį.
