Klaipėdos universiteto (KU) Išplėstinės praktikos slaugos magistrantūros studentas Deividas Buividas siekia išlaikyti žmogiškumą ir neprarasti humoro jausmo, ypač po patirtos humanitarinės misijos Venesueloje. 14 dienų šioje šalyje praleidęs slaugytojas 12 dienų teikė pagalbą žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms.
„Kai pamatai konkrečią nelaimę, jos masto neįmanoma išmatuoti vien skaičiais, nes už kiekvieno jų slypi žmogus, šeima ir labai konkreti istorija“, – pasakoja D. Buividas. Iš pradžių dirbęs Lietuvos paieškos ir gelbėjimo komandos (LERT) mediku, vėliau jis prisijungė prie Lietuvos mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komandos (EMT), kuri netoli Karakaso esančiame La Guairos regione medicinos pagalbą suteikė apie 230 pacientų.
Atvykus į Venesuelą D. Buividą nustebino didelis kontrastas tarp gyvo miesto ir gyventojų nerimo. Darbas ekstremalios medicinos sąlygomis reikalavo lankstumo – plano tekdavo keisti kelis kartus per dieną. Riboti ištekliai, laiko stoka ir nuolat besikeičiančios aplinkybės kėlė iššūkių ne tik gydant fizines žaizdas, bet ir teikiant psichologinę pagalbą žmonėms, netekusiems namų ar artimųjų.
„Profesinė ramybė nereiškia bejautiškumo. Jauti paciento skausmą, tačiau supranti, kad svarbiausia padėti, o emocijoms tenka palaukti“, – aiškina slaugytojas. Jis buvo sužavėtas vietinių žmonių dvasinės stiprybės ir dėkingumo, prisimindamas moterį, kuri, pati nieko neturėdama, norėjo pasidalyti paskutiniu vaisiumi. „Tokios akimirkos įrodo, kad žmogiškumas neturi sienų“, – sako D. Buividas.
Už indėlį padedant nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, Lietuvos komandos nariai buvo apdovanoti „Venesuelos didvyrių“ medaliais. D. Buividas šį apdovanojimą laiko bendro darbo įvertinimu, pabrėždamas, kad svarbiausia parsivežta patirtis, žmonės ir istorijos.
Patirtis Venesueloje sustiprino D. Buivido sprendimą tęsti studijas KU, pasirinkus Išplėstinės praktikos slaugos magistrantūrą. Jis pabrėžia, kad ekstremaliose situacijose itin svarbi profesionalo kompetencija, kritinis mąstymas ir gebėjimas greitai priimti sprendimus. Ateityje slaugytojas norėtų toliau dirbti klinikinėje srityje, stiprinti kompetencijas ir prisidėti prie skubiosios bei ekstremaliosios medicinos.
„Kol kas planas paprastas: kuo daugiau išmokti, kuo daugiau padėti ir neprarasti humoro jausmo. Nes medicinoje kartais reikia ne tik gero klinikinio mąstymo, bet ir mokėjimo išlikti žmogumi“, – apibendrina D. Buividas.
