Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtros projektas kelia ginčą dėl investicijoms reikalingos žemės ir priemiesčio miškų išsaugojimo. Siūloma prijungti 336,9 ha valstybinės žemės, iš kurios apie 243 ha sudaro miškai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija prognozuoja milijardinę ekonominę naudą, tačiau šiuos skaičiavimus sieja su visos numatytos LEZ teritorijos įveiklinimu, o aplinkosaugos institucijos ragina plėtrai ieškoti kitų plotų.
4,3 mlrd. eurų prognozė apima visos LEZ įveiklinimą
Rugsėjo 9 d. portalo „15min“ antraštėje Kauno LEZ plėtros klausimas pristatytas kaip pasirinkimas tarp 4,3 mlrd. eurų ekonominės naudos ir 337 ha miškų išsaugojimo. Vis dėlto projekto skaičiai reikalauja atskirti bendrą prijungiamos žemės plotą nuo jame esančių miškų: beveik 337 ha yra visa siūloma prijungti teritorija, o miškai užima apie 243 ha.
Ministerijos prognozuojami 4,3 mlrd. eurų mokesčių ir 16,8 tūkst. darbo vietų siejami su visos 1 054 ha LEZ teritorijos įveiklinimu iki 2039 metų. Tai nėra vien dabar siūlomų prijungti sklypų ekonominės naudos vertinimas.
Darbo grupė pasiūlė prijungti du plotus: projekte B teritorija vadinamą 67,1909 ha sklypų grupę ir C teritorija vadinamą 269,7082 ha plotą. Įgyvendinus šį pasiūlymą, bendras LEZ plotas siektų beveik 871 ha.
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis plėtros poreikį grindė didelių sklypų trūkumu. Jo teigimu, 2026 metais sulaukta užklausų dėl maždaug 50 ha ir didesnių nei 100 ha teritorijų.
Aplinkosaugos institucijos siūlo išsaugoti miškus
Aplinkos ministerija siūlė plėtrai rinktis mišku neapaugusias teritorijas, pabrėždama priemiesčio miškų aplinkosauginę ir socialinę reikšmę. Valstybinė miškų urėdija projektui nepritarė. Jos miškininkystės direktorius Mindaugas Petkevičius priminė Vyriausybės tikslą iki 2030 metų šalies miškingumą padidinti bent iki 35 procentų.
Plėtrą kritikavo ir organizacija „Girių inspekcija“. Jos teiginį, kad aptariamoje teritorijoje yra 212 metų ąžuolų, šimtamečių pušynų ir Europos Bendrijos svarbos buveinių, savo pranešime pakartojo Seimo narė Orinta Leiputė.
Rugpjūčio 26 d. paskelbta, kad parlamentarė kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių, ragindama nepritarti LEZ plėtrai į priemiesčio miškus. Pasak O. Leiputės, dėl projekto į ją kreipėsi Kauno rajono bendruomenių atstovai, seniūnaičiai ir gyventojai. Aptariami miškai yra šalia Karmėlavos, Ramučių, Neveronių ir Palemono.
Parlamentarė ragino vertinti bendrą LEZ, transporto, atliekų tvarkymo, oro uosto ir „Rail Baltica“ infrastruktūros poveikį gyventojams, įskaitant triukšmą, kvapus bei dulkes. Jos pranešime taip pat nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba siūlė svarstyti galimybę miško sklypų į LEZ neįtraukti.
Ministerija teigė, kad galutiniai sprendimai dar nepriimti
Ankstesnis plėtros projekto variantas paskelbtas birželio 29 d., o patikslintas projektas užregistruotas rugpjūčio 12 dieną. Jo derinimo terminas buvo rugpjūčio 26 diena.
Rugpjūčio 25 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigė, kad projektas dar derinamas ir galutiniai sprendimai nepriimti. Ministerija taip pat nurodė, kad svarstomi miškų atsodinimo ir kompensavimo klausimai.
