„Kaunas Pride“ išvakarėse rugsėjo 11-ąją Kaune surengtoje spaudos konferencijoje valstybės institucijos kritikuotos dėl neišspręstų LGBT+ šeimų teisinio pripažinimo, nepakankamai įtraukaus švietimo ir sveikatos priežiūros. Organizatoriai pabrėžė, kad šie klausimai priklauso ne tik nuo Seimo ar Vyriausybės – atsakomybė tenka ir viešąsias paslaugas teikiančioms savivaldybių įstaigoms.
Organizatoriai iškėlė tris pagrindinius reikalavimus
Konferencijoje kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Mažvydas Karalius ir „Kaunas Pride“ komandos atstovas, socialinių tyrimų organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas Ivanas Trunovas.
I. Trunovas teigė, kad per penkerius metus nuo pirmųjų „Kaunas Pride“ eitynių esminių pokyčių LGBT+ teisių srityje neįvyko. Organizatoriai kelia tris pagrindinius reikalavimus: mokslu ir istoriniais faktais grįstos LGBTQIA+ reprezentacijos švietime, LGBTQIA+ šeimų teisinio pripažinimo bei apsaugos ir įtraukios sveikatos priežiūros.
Pasak I. Trunovo, tai svarbu ir savivaldos lygmeniu, nes savivaldybėms pavaldžios įstaigos teikia daug kasdienių viešųjų paslaugų. Artėjant savivaldos rinkimams gyventojai paraginti vertinti kandidatų požiūrį į LGBT+ bendruomenės interesus.
Partnerystės klausimas Seime neišsprendžiamas daugiau kaip du dešimtmečius
L. Šedvydžio teigimu, Seime svarstomi du pagrindiniai partnerystės arba bendro gyvenimo reglamentavimo projektai, tačiau pats klausimas Lietuvoje lieka neišspręstas daugiau kaip du dešimtmečius. Jis taip pat pabrėžė, kad teisinis pripažinimas ir teisinė tolerancija savaime dar neužtikrina visuomenės tolerancijos.
2025 metų balandžio 17 dieną Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Civilinio kodekso nuostatą, pagal kurią partnerystę galėjo sudaryti tik vyras ir moteris. Kol Seimas nenustatė partnerystės registravimo tvarkos, poros dėl jos pripažinimo gali kreiptis į teismą.
Kritikos sulaukusi Teisingumo ministerija laikosi priešingos pozicijos. Ministerija teigia, kad teismų sprendimų dėl partnerystės registravimo šiuo metu neįmanoma įvykdyti dėl techninių ir teisinių kliūčių. Jos vertinimu, skirtingiems subjektams adresuoti teismų sprendimai rodo, kad būtinas aiškus Seimo priimtas įstatymas.
Iki 2026 metų gegužės pabaigos ministerija aukštesnės instancijos teismams buvo apskundusi keturis sprendimus įregistruoti tos pačios lyties porų partnerystes. Ministerijai nevykdant sprendimų, 14 tos pačios lyties šeimų kreipėsi į antstolius. Už vieno sprendimo nevykdymą ministerijai skirta po 10 eurų už kiekvieną delsimo dieną mokama bauda.
Lietuvos įtraukusis ugdymas įvertintas 17,5 balo iš 100
M. Karalius teigė, kad Lietuvos mokyklose nėra lytinei tapatybei skirtų modulių ar dalykų, todėl pedagogams reikia kvalifikacijos kėlimo. Jo vertinimu, mokymai būtini ir medikams, kad jie suprastų LGBT+ pacientų sveikatos poreikius bei mokėtų tinkamai su jais bendrauti.
Tarptautinės LGBTQI jaunimo ir studentų organizacijos IGLYO sudaromame įtraukiojo ugdymo indekse Lietuva surinko 17,5 balo iš 100. Pagal dešimt rodiklių vertinamos 49 Europos šalių švietimo sistemos.
Lietuvai balų skirta už diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos draudimą švietime, politikos ir veiksmų planus bei tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau nacionalinėse mokymo programose nėra LGBTI+ temų, o pedagogams neprivalomi įtraukties mokymai. Dar 2024 metų gruodžio 18 dieną Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatą, leidusią riboti informaciją apie kitokią šeimos kūrimo sampratą.
Konferencijoje taip pat aptartas nedvinarių žmonių tapatybės teisinis pripažinimas ir lyčiai neutralios asmenvardžių bei pavardžių galūnės. L. Šedvydis ir M. Karalius pripažino, kad visuomenei tokius pokyčius kol kas sunku priimti.
Organizatoriai 2026 metų „Kaunas Pride“ pristato kaip protestą, o ne vien šventę, kurioje bus kalbama ir apie kitų pažeidžiamų grupių teises. Antrosios eitynės numatytos rugsėjo 12 dieną apie 12 valandą. Dalyviai nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, kauniečių vadinamos Soboru, žygiuos Laisvės alėja iki E. Ožeškienės gatvės ir grįš atgal.
Policija pranešė pasitelksianti pareigūnų iš kitų apskričių, filmuosianti renginį ir tikrinsianti dalyvių daiktus, tačiau pabrėžė, kad jai šios eitynės nėra išskirtinis renginys. „Kaunas Pride“ atstovė Beata Starodubova sakė, jog šįkart Kauno savivaldybė bendradarbiavo labiau negu 2021 metais, todėl derinant maršrutą ir kitas renginio detales didelių kliūčių nekilo.
