Lietuvos vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė susitiko su Švedijos Civilinės gynybos ir atsparumo agentūros direktoriumi Mikael Frisell aptarti regiono saugumo situacijos, kritinės infrastruktūros apsaugos ir glaudesnio bendradarbiavimo galimybių.
Pokalbio metu viceministrė A. Burkovskienė pabrėžė, kad Lietuva labai vertina bendradarbiavimą su Švedija. „Pasikeitus saugumo situacijai mūsų regione vis dažniau susiduriame su sudėtingais ir tarpvalstybinio pobūdžio saugumo iššūkiais. Todėl regioninio bendradarbiavimo stiprinimas ir dalijimasis gerąja patirtimi yra itin svarbūs. Iš tiesų, dabartinė saugumo aplinka reikalauja mūsų prisitaikymo. Ji skatina pereiti nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos“, – teigia viceministrė.
Lietuva, sekdama Švedijos Visuotinės gynybos modelio pavyzdžiu, jau pradeda įgyvendinti šį pokytį. LR Seimas šią vasarą priėmė Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Vienas svarbiausių pokyčių – civilinės gynybos koncepcijos įtvirtinimas Lietuvos teisės aktuose.
„Šiandien pasirengimas nebegali būti orientuotas tik į stichines nelaimes ar technologinius incidentus. Turime būti pasirengę ir hibridinėms bei karinėms grėsmėms. Todėl naujasis teisinis reguliavimas stiprina pagrindinius civilinės gynybos elementus, įskaitant gyventojų perspėjimą, priedangų plėtrą, gyventojų evakavimą ir civilinį-karinį bendradarbiavimą“, – teigia viceministrė A. Burkovskienė.
Civilinės gynybos tikslas – apsaugoti gyventojus tiek taikos, tiek karo metu, integruojant pasirengimą karinėms ir hibridinėms grėsmėms į visą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą. Įstatymas taip pat nustato civilinės gynybos, kaip neatsiejamos valstybės ir visuomenės pasirengimo šalies gynybai dalies, pagrindus.
Viceministrės teigimu, visuomenės atsparumas tampa vienu iš pagrindinių elementų pasikeitusioje saugumo aplinkoje. „Veiksmingiausias atsakas prasideda nuo kiekvieno žmogaus. Tai reiškia, kad turime investuoti į žmones – į jų sąmoningumą, informuotumą ir pasirengimo kultūros kūrimą“, – sako A. Burkovskienė.
Susitikime dalyvavo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla bei Viešosios saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas. Po susitikimo Švedijos delegacija apsilankė Nacionaliniame krizių valdymo centre, Krašto apsaugos ministerijoje ir Prezidentūroje, kur susipažino su Lietuvos krizių valdymo sistema.
