Rugsėjo pradžioje Danijoje vykusiose pratybose „Budrus Vikingas 2026“ Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) diasporos šauliai kartu su Danijos nacionalinės gvardijos „Hjemmeværnet“ atstovais treniravo mažų padalinių taktiką, objektų apsaugą ir patruliavimą, gerino taktinių medicinos ir sužeistųjų evakuacijos įgūdžius. Tai pirmosios tokio formato LŠS diasporos šaulių pratybos, kurios tapo realiu bendradarbiavimo rezultatu po metų pradžioje pasirašyto Ketinimų protokolo tarp abiejų organizacijų.
Pratybos vyko deaktyvuotame Šaltojo karo laikų kariniame objekte, naudojamame objektų apsaugos mokymams. Dalį užduočių teko atlikti naktį, sudėtingomis oro sąlygomis, o skirtingose valstybėse gyvenantiems ir nevienodą patirtį turintiems šauliams teko veikti kartu.
LŠS Danijos atskirojo šaulių būrio vadas Justinas teigė: „Radome daugiau bendro negu svetimo. Turime daug tų pačių vertybių, nors kai kur skiriasi metodika ar taktika. Buvo gera proga susitikti su „Hjemmeværnet“ karininkais ir susidėlioti bendrą viziją – nuo ko pradedame ir kur norime judėti.“ Danijoje įgytą patirtį diasporos šauliai netrukus pritaikys Lietuvoje, ruošdamiesi spalį vyksiančioms LŠS pratyboms „Juodasis Vanagas 26“.
Pagrindinė diasporos šaulių užduotis – parama Lietuvai užsienyje
Nors „Budrus Vikingas 2026“ buvo karinės pratybos, ginkluotas pasipriešinimas nėra pagrindinė diasporos šaulių užduotis. Svarbiausias jų vaidmuo – telkti paramą Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvai valstybėse, kuriose jie gyvena, ir būti pasirengusiems tai daryti tiek taikos, tiek karo metu. Taikos metu diasporos šauliai palaiko ryšius su lietuvių bendruomenėmis, vietos valdžia, tarptautinėmis organizacijomis ir žiniasklaida, stebi vietos informacinę erdvę, telkia komunikacinę paramą, prisideda prie lietuvybės išsaugojimo, Lietuvos istorijos ir kultūros sklaidos bei pilietinio ir patriotinio ugdymo. Karo atveju taikos metu sukurti ryšiai ir pažįstama vietos aplinka leistų telkti paramą Lietuvai, skleisti objektyvią informaciją, reaguoti į priešišką propagandą, organizuoti palaikymo akcijas, mobilizuoti diasporą ir vietos visuomenę. Tarp diasporos šaulių yra ir pasirinkusiųjų ginkluoto pasipriešinimo kelią, kurie rengiasi karinėms užduotims ir, jeigu Lietuvą tektų ginti, yra pasirengę grįžti į Tėvynę.
LŠS vado patarėjas diasporai Laurynas Gerikas sako: „Diasporos stiprybė – žmonės, kurie gerai pažįsta valstybę, kurioje gyvena, jos visuomenę, institucijas ir informacinę erdvę, tačiau kartu išlaiko tvirtą ryšį su Lietuva. Mūsų pagrindinis tikslas – jau taikos metu kurti ryšius ir telkti paramą Lietuvai, kad prireikus nereikėtų pradėti nuo nulio. O tarp diasporos šaulių turime ir tokių, kurie rengiasi ginkluotam pasipriešinimui ir, jeigu reikės, yra pasirengę grįžti ginti Tėvynės.“
Bendradarbiavimas plečiasi
Pratybos Danijoje – pirmasis praktinis metų pradžioje LŠS ir Danijos nacionalinės gvardijos pasirašyto Ketinimų protokolo rezultatas. Panašaus pobūdžio bendradarbiavimo susitarimus LŠS jau yra sudariusi su Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacija ir Latvijos nacionaline gvardija „Zemessardze“, o rugsėjo pabaigoje planuojama pasirašyti susitarimą su Suomijos rezervistų asociacija. Danijoje išbandytą bendradarbiavimo praktiką ateityje siekiama plėsti ir kitose valstybėse, kuriose veikia Lietuvos šauliai.
LŠS Danijos atskirojo šaulių būrio šaulė Alina teigė: „Pirmiausia tai reiškia bendrumą, perspektyvą ir didesnes galimybes. Kartu tai suteikia ramybės ir pasididžiavimo – gali pasakyti, kad esi Lietuvos šaulė Danijoje, o vietos gynybos struktūros apie mus žino, padeda ir palaiko. Lietuvos ir Europos saugumas yra bendras tikslas.“
Šiuo metu LŠS diasporos padaliniai veikia Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Liuksemburge, Kanadoje, Kipre, Norvegijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šiaurės Airijoje ir Vokietijoje. Dar aštuoniose valstybėse šaulių padaliniai šiuo metu kuriami.