Vilniaus mažasis teatras (VMT) 38-ojo sezono atidarymo proga pristato spektaklį „Vasarotojų karštinė“, sukurtą pagal pirmąją italų dramaturgo Carlo Goldonio „Vasarotojų trilogijos“ dalį. Režisierė Gabrielė Tuminaitė šią XVIII a. pjesę mato kaip laikmečių ribas trinantį kūrinį, kuris, prisidengęs komedijos skraiste, tyrinėja visuomenės žiaurumą, savęs apgaudinėjimą ir desperatišką siekį patikti. Spektaklio premjera įvyks rugsėjo 24–26 d.
VMT aktoriai taip pat planuoja tęsti trilogijos statymą: antroji dalis, „Vasarotojų nuotykiai“, bus rodoma 2027 m. rudenį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, bendradarbiaujant su operos artistais. Finalinis tęstinio projekto spektaklis, numatytas 2027 m. pabaigoje ar 2028 m. pradžioje, grįš į VMT sceną.
Pirmosios dalies siužete – veikėjų karštligiškas ruošimasis vasaroti užmiesčio vilose, jauno vyro pavydas sužadėtinei, kuriai dėmesį rodo kitas gerbėjas. Veikėjų elgesį apima tuštybės manija, skubant nepaisoma finansinių ar moralinių normų. Jie tikisi, kad išvyka į „kitur“ padės jiems išsipildyti kaip žmonėms ir savaime išspręsti bėgamas problemas, tačiau netrukus paaiškėja, kad problemos yra giliau.
Žiaurios santykių schemos, kurių galiojimas amžinas
Nors trilogija parašyta 1761 m., režisierė G. Tuminaitė įžvelgia jos problemų aktualumą šiuolaikinei visuomenei. „Skaitydama trilogiją matau jos veikėjus, atpažįstu jų santykius dabartyje, savo draugus ir save išgryninta forma“, – teigia režisierė. Pasak jos, svarbiausi tampa žmonės ir jų išgyvenamos situacijos, o ne konkretūs istoriniai aplinkos nustatymai, nes tai išryškina pamatin ones, tiesiog archajiškus elgesio dėsnius ir žiaurias schemas, kuriose gyvename ir šiandien.
Italų aktorius ir režisierius, C. Goldonio ekspertas Luciano Romano, mokęs spektaklio aktorius vaidybos, pritaria, kad Goldonio veikėjai yra juokingi ir tragiški, keliantys užuojautą. Jis pabrėžia, kad C. Goldonio pjesės vaizduoja visuomenę, kuri siekia pasirodyti, linksmintis ir atitikti socialinius lūkesčius, tačiau po blizgesiu slepiasi gilūs nerimai ir poreikis būti mylimam bei pripažintam.
Italų klasiko kūryba atitinka VMT dvasią
G. Tuminaitė teigia, kad C. Goldonio pjesės atitinka VMT tapatybės kriterijus – aktorinis teatras, ansamblis ir aktorius. Ji aiškina, kad spektaklio personažai, nors ir apimti karštinės bei turintys hipertrofuotas reakcijas, kyla iš aiškių psichologinių priežasčių, ketinimų ir motyvų.
L. Romano akcentuoja, kad C. Goldonio dramaturgija grindžiama aštriu žmogaus ir socialinių santykių stebėjimu. Jis pabrėžia, kad pastatymai reikalauja balanso tarp pagarbos Goldonio struktūrai ir laisvės perkelti ją į dabartį, o aktoriai turi būti drąsūs ir gyvi scenoje, kad teatras tiesiogiai kalbėtų šiuolaikiniam žiūrovui.
Kūrybinei komandai – iššūkis, nuotykis ir atsakomybė
Pirmąją trilogijos dalį stato tarptautinė komanda, tarp kurios – scenografas ir kostiumų dailininkas Youlianas Tabakovas, kompozitorius Vygintas Kisevičius, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas. Spektaklio aktorius goldoniškosios komedijos subtilybių mokė L. Romano. C. Goldonio dramaturgija kūrybinei grupei pristatė Dainius Būrė, kuris taip pat yra antrosios trilogijos dalies libreto autorius. Judesio konsultacijas teikė Loreta Bartusevičiūtė. Spektakliui naudojamas Karilės Mozerytės ir Dainiaus Būrės vertimas iš italų kalbos, tekstą scenai pritaikė Arna Aley.
V. Kisevičius, kurdamas muziką, atsižvelgė į C. Goldonio laikmečio populiarią „opera buffa“ žanrą, į spektaklio muzikinį takelį įtraukdamas klasikinius instrumentus, gitaros ir mandolinos skambesį bei itališkas dainas. Jis taip pat paminėjo, kad antrajai trilogijos daliai muziką kurs kompozitorė Zita Bružaitė.
„Vasarotojų karštinės“ premjera VMT – rugsėjo 24–26 d. Režisierė – Gabrielė Tuminaitė, II sudėties režisierius – Karolis Zajauskas. Vaidmenis kuria Mindaugas Capas, Alvydė Pikturnaitė / Laura Marija Rinkevičiūtė, Lukas Malinauskas / Mindaugas Činčys, Greta Bendžė, Saulius Ambrozaitis, Mantas Bendžius / Klaudijus Matijošaitis, Almantas Šinkūnas / Arvydas Dapšys, Tomas Stirna / Rokas Siaurusaitis, Valda Bičkutė / Radvilė Budrytė, Kyrylo Kremenchuk, Vilius Kalasūnas, Jūratė Brogaitė / Rasa Jakučionytė, Ilona Kvietkutė ir kiti. Projekto partneriai – Italijos ambasada Vilniuje ir Italų kultūros institutas Vilniuje.