Maždaug 100 motociklininkų akcija per musulmonų pamaldas Kaune paskatino diskusiją, ar tokios provokacijos gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, o valstybės institucijų atstovai perspėjo, kad incidentu gali pasinaudoti priešiškų valstybių propaganda.
Policija tiria galimą kurstymą ir trukdymą apeigoms
Rugsėjo 11 dieną, per penktadienio pamaldas Kauno Ramybės parke prie mečetės, susirinko apie 100 motociklininkų. Jie gazavo motociklais, leido garsią muziką, šaukė, švilpė, filmavo tikinčiuosius ir demonstravo tikrą kiaulės galvą.
Akcijos dalyviai skandavo „Lietuva“ bei kitus patriotinius šūkius, tačiau įvykio vietoje kalbinti baikeriai negalėjo aiškiai paaiškinti, kokią žinią norėjo perduoti.
Kauno musulmonų religinė bendruomenė nurodė, kad tikintieji nesivėlė į fizinį konfliktą, užbaigė apeigas ir taikiai pasitraukė. Bendruomenės teigimu, įvykio vietoje buvo keli policijos ekipažai, tačiau jos pirmininkei paprašius nuraminti susirinkusiuosius esą buvo atsakyta, kad viešoje erdvėje garsiai kalbėti, šaukti ar leisti muziką nedraudžiama.
Dar incidento dieną policija pradėjo administracinę teiseną, nes susibūrimui prie mečetės nebuvo gautas leidimas. Rugsėjo 14-ąją Kauno apskrities policija, įvertinusi vaizdo medžiagą ir gautus pranešimus, pradėjo ir ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę bei trukdymo atlikti religines apeigas.
Iki rugsėjo 15 dienos pareigūnai buvo nustatę kiaulės galvą laikiusį asmenį ir dalį kitų akcijos dalyvių, tačiau įtarimų dar niekam nebuvo pareikšta.
Baikeriai kalbėjo apie viešąją tvarką, muftijus tai atmetė
Vieno baikerių klubo atstovas teigė, kad akcija nebuvo nukreipta prieš islamą. Pasak jo, protestuota dėl prie mečetės automobiliais užstatomų gatvių, lauke rengiamų maldų ir, jo vertinimu, nepaisomos viešosios tvarkos.
Lietuvos musulmonų religinis vadovas muftijus Aleksandras Beganskas šį paaiškinimą atmetė. Jo teigimu, pasirinkta susibūrimo vieta ir pamaldų laikas rodo, kad akcijos taikinys buvo musulmonai. Pasak muftijaus, maždaug šimto žmonių susibūrimas su kiaulės galva negalėjo būti atsitiktinis.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad nesutarimus dėl migracijos ar religijos galima reikšti kritika ir protestais, tačiau jie negali virsti žmonių žeminimu, priešiškumo kurstymu ar trukdymu atlikti religines apeigas.
Valstybės institucijos perspėjo apie naudą priešiškai propagandai
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas rugsėjo 14 dieną incidentą pavadino visuomenėje augančios įtampos dėl migracijos pasekme. Jis kreipėsi į Lietuvos žvalgybos instituciją – Valstybės saugumo departamentą – prašydamas įvertinti padėtį ir galimas rizikas.
Ministras kartu pabrėžė, kad žmonės turi teisę protestuoti ir taikiai rinktis, tačiau protestai negali peržengti įstatymų nustatytų ribų. Konkretų įvykio teisinį vertinimą jis paliko teisėsaugai.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis rugsėjo 15-ąją įvykį pavadino absoliučiai nepriimtina provokacija, naudinga Lietuvos priešams, įskaitant Rusiją, ir paragino teisėsaugą ją įvertinti.
Tautinių mažumų departamentas, už tautinių bendrijų politiką atsakinga valstybės įstaiga, akciją pasmerkė kaip darančią žalą tautinei ir religinei darnai. Departamentas perspėjo, kad tokie veiksmai suteikia medžiagos priešiškų valstybių propagandai bei dezinformacijai.
Ar incidentas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, 15min diskusijoje svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Vytautas Sinica ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Kauno savivaldybė dar rugpjūčio 6 dieną buvo užsakiusi 12 papildomų vaizdo kamerų Ramybės parkui ir jo prieigoms. Teritorijoje jau veikė 20 kamerų, o naująsias numatyta įrengti iš Totorių, Trakų ir Bažnyčios gatvių pusių.