Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmininkavo Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžiui, kuris vyko kartu su Visuotinės gynybos forumu. Pagrindinės posėdžio temos buvo visuotinis šaukimas, visuotinės gynybos sistemos stiprinimas ir platesnis verslo, organizacijų bei visuomenės įsitraukimas į valstybės gynybą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad visuotinė gynyba turi tapti ne tik strateginių dokumentų dalimi, bet ir kasdienine praktika, grindžiama konkrečiais institucijų, organizacijų, verslo ir žmonių veiksmais. „Stipri kariuomenė pati savaime dar nesukuria stiprios valstybės. Valstybė stipri tada, kai pasirengusi ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė. Kai institucijos žino savo vaidmenį, verslas ir organizacijos pasirengę užtikrinti veiklos tęstinumą, o žmonės žino, ką turėtų daryti krizės ar karo atveju“, – kalbėjo Prezidentas.
Posėdyje pristatyti visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto asociacijos „Visuotinė gynyba“ iniciatyva, rezultatai, ekspertinės diskusijos dėl visuotinio šaukimo išvados ir Lietuvos visuotinės gynybos modelio simuliacijos rezultatai. Pastarieji parodė, kad reikia stiprinti piliečių pasirengimą ir įvesti visuotinį šaukimą. Tai leistų rengti ne tik Lietuvos kariuomenės mobilizacinį rezervą, bet ir rezervą, reikalingą valstybės kritinių institucijų bei funkcijų tęstinumui užtikrinti. Taryboje taip pat diskutuota apie galimas tarnybos formas, sistemos teisingumą ir skaidrumą, visuomenės pasitikėjimą ja bei praktines visuotinio šaukimo įgyvendinimo sąlygas.
Buvęs Suomijos kariuomenės vadas generolas Timo Kivinenas pristatė Suomijos patirtį. Jo žodžius citavo Prezidentas, sakydamas, kad Suomijos pavyzdys rodo, jog visuotinis šaukimas gali būti pagrindinis visuotinės gynybos pasirengimo elementas, apimantis ne tik kariuomenės rezervo rengimą, bet ir platesnį visuomenės pasirengimą valstybės gynybai.
Prezidento teigimu, visuotinio šaukimo klausimą vis aktyviau kelia žmonės, verslas ir įvairios organizacijos. „Visuomenėje auga supratimas, kad valstybės gynyba – visų mūsų atsakomybė“, – sakė šalies vadovas.
Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryba posėdyje vienbalsiai priėmė nutarimą teikti rekomendaciją Valstybės gynimo tarybai (VGT). Rekomendacijoje siūloma pavesti Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei iki 2030 m. pateikti poreikiais ir resursais grįstą vertinimą dėl visuotinio šaukimo įvedimo Lietuvos kariuomenėje, kartu su galimu detaliu jo įgyvendinimo planu.
Po tarybos posėdžio Prezidentas dalyvavo Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos ir Darbdavių iniciatyvos pasirašymo ceremonijoje.
Organizacijos, pasirašiusios Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartiją, prisiima tris konkrečius įsipareigojimus: parengti žmones, kad kiekvienas žinotų savo vaidmenį, būtų pasiruošęs ir turėtų reikalingų kompetencijų; parengti organizaciją, kad ji būtų atspari, pasiruošusi ir galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą; veikti sistemingai, kasmet įgyvendinant bent dvi papildomas pasirengimo priemones.
„Organizacijų ir verslo atstovai patys įvardijo, kuo ir kaip yra pasirengę prisidėti prie valstybės gynybos, ir dabar savo įsipareigojimus įtvirtins parašais. Džiaugiuosi matydamas, kad vis daugiau iniciatyvų atsiranda ne todėl, kad kažkas nurodo iš viršaus, o todėl, kad pačios organizacijos ieško, kaip galėtų prisiimti daugiau atsakomybės“, – sakė Prezidentas.
Ceremonijoje taip pat pristatyta Darbdavių iniciatyva. Prie jos prisijungusios bendrovės įsipareigoja finansiškai palaikyti darbuotojus, savanoriškai pasirenkančius privalomąją pradinę karo tarnybą, visą tarnybos laikotarpį kas mėnesį mokėdamos po 2300 eurų prieš mokesčius.
Pasak valstybės vadovo, tai konkretus verslo indėlis į valstybės gynybą – sudaryti sąlygas darbuotojui atlikti karinę tarnybą ir kartu išsaugoti finansinį stabilumą. „Man svarbu, kad abi šios iniciatyvos kyla iš pačios visuomenės – tai nėra valstybės institucijų suformuota darbotvarkė. Žmonės, organizacijos ir verslas patys sprendžia, kur ir kaip gali prisidėti. Būtent tokio iniciatyvumo ir tokios lyderystės reikia mūsų valstybei“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį, kad šios iniciatyvos taps platesnio proceso pradžia ir kad vis daugiau organizacijų bei įmonių atras savo vietą visuotinės gynybos sistemoje, prisiimdamos konkrečius įsipareigojimus.