Seimas antradienį, rugsėjo 22-ąją, svarstys Konstitucijos pataisą, kuria iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbrauktas draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus. Tačiau projektu siūloma panaikinti visą Konstitucijos 137 straipsnį, todėl kartu neliktų ir draudimo Lietuvoje steigti užsienio valstybių karines bazes.
Pataisai dar reikės dviejų balsavimų
Oficialioje Seimo darbotvarkėje projektą Nr. XVP-1729(2) numatyta svarstyti nuo 10.05 iki 10.35 val. Jį parlamentarams turėtų pristatyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Kad projektui būtų pritarta po svarstymo, pakanka paprastos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių daugumos. Vis dėlto tai dar nereikštų, kad Konstitucija pakeista.
Galutiniam pataisos priėmimui reikės dviejų balsavimų, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną balsavimą už pakeitimą privalės balsuoti bent du trečdaliai visų parlamentarų – 94 iš 141 Seimo nario.
Pirminis projektas buvo įregistruotas liepos 3 dieną. Jo rengėjų sąraše nurodytas 51 parlamentaras. Liepos 7-ąją, Seimui balsuojant dėl projekto pateikimo, jį palaikė 89 parlamentarai, 11 balsavo prieš, o šeši susilaikė. Iš viso balsavo 106 iš tuo metu nurodytų 140 Seimo narių.
Iniciatyvą parėmė politikai iš beveik visų frakcijų, tačiau per liepos 7-osios balsavimą nė vienas „Nemuno aušros“ atstovas nebalsavo už.
Pataisos rengėjai remiasi pasikeitusia saugumo padėtimi
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pataisą grindžia tuo, kad dabartinė Konstitucijos nuostata nebeatitinka geopolitinės realybės. Pasak jo, taikai išsaugoti būtinas veiksmingas atgrasymas, o svarbiausia jo dalis yra branduolinis ginklas. J. Olekas taip pat teigė, kad dėl šio konstitucinio apribojimo Lietuva NATO kontekste atrodo kaip „balta varna“.
Projekto rengėjai argumentuoja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimas ir karinės infrastruktūros stiprinimas Rusijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje neturėtų riboti Lietuvos galimybių dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 2 dieną, po susitikimo su Seimo ir Vyriausybės vadovais bei parlamentinių frakcijų seniūnais, sakė, kad beveik visų frakcijų lyderiai sutarė, jog Konstitucijos 137 straipsnis yra pasenęs ir turėtų būti išbrauktas.
Diskusijas paskatino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kovą pristatyta Europos branduolinio atgrasymo idėja. Pagal ją Prancūzijos partnerės galėtų laikinai priimti šios šalies strategines oro pajėgas su branduoliniais ginklais. „Financial Times“ birželio pradžioje taip pat skelbė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO valstybėse Europoje.
Tarptautiniai ginklų kontrolės įsipareigojimai išliktų
Konstitucijos 137 straipsnis buvo priimtas Lietuvoje dar esant Rusijos kariuomenei. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tuo metu buvo siekiama Rusijos pajėgų išvedimo, Lietuvos suvereniteto įtvirtinimo ir apsaugos nuo prievartinio įtraukimo į postsovietines sąjungas.
Pataisos rengėjai pabrėžia, kad viso straipsnio panaikinimas neatšauktų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su branduolinio, cheminio, biologinio ir toksinio ginklo neplatinimu, draudimu bei kontrole.
Aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad kaimyninės NATO valstybės Latvija, Estija ir Lenkija analogiškų konstitucinių ar įstatyminių apribojimų neturi.
