Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos–Muftiato valdybos pirmininkas Aleksandras Beganskas paragino užtikrinti musulmonų saugumą ir atlikti vidinį policijos pareigūnų veiksmų tyrimą po to, kai rugsėjo 11-ąją maždaug šimtas motociklininkų susirinko prie Kauno mečetės ir triukšmavo vykstant penktadienio pamaldoms.
Policija tiria kurstymą ir trukdymą pamaldoms
Apie 12.30 val. motociklininkai pradėjo rinktis Kauno Ramybės parke, prie Totorių ir Trakų gatvių sankirtoje esančios mečetės. Prasidėjus pamaldoms akcijos dalyviai garsiai gazavo motociklais, leido muziką, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo atsineštą tikrą kiaulės galvą. Į fizinį konfliktą susibūrimas neperaugo.
Įvykio vietoje kalbinti baikeriai iš pradžių negalėjo įvardyti konkrečios susibūrimo žinutės. A. Beganskas pareiškė, kad akcija buvo tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus, nes surengta prie jų maldos vietos ir pamaldų metu.
Muftijaus vertinimu, akcija buvo suplanuota iš anksto, nes apie šimtas žmonių negalėjo atsitiktinai tuo pačiu metu atvykti prie mečetės ir atsivežti kiaulės galvą. Jis taip pat tvirtino, kad baikeriai šaukė ir grasino tikintiesiems, o vietoje buvę policijos pareigūnai tinkamai nereagavo.
Kauno policija nustatė, kad susibūrimui nebuvo gautas savivaldybės leidimas, todėl pradėjo administracinę teiseną. Įvertinę vaizdo medžiagą ir gautus pranešimus, pareigūnai taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad dalies susibūrimo dalyvių tapatybės žinomos. Pareigūnai aiškinasi, kas organizavo akciją ir ar žmonės buvo į ją kviečiami.
Baikerių atstovai neigia priešiškumą islamui
Vieno baikerių klubo atstovas LRT neigė, kad susibūrimas buvo nukreiptas prieš religiją. Pasak jo, akcija esą siekta atkreipti dėmesį į automobilių statymą, maldas lauke ir kitą, jo vertinimu, netvarką prie mečetės. Jis pripažino, kad dėl šių problemų į Kauno savivaldybę raštu nebuvo kreiptasi.
Kauno regiono baikerių klubų sekretorius Linas Pečiukaitis taip pat neigė, kad masinis susibūrimas buvo suplanuotas iš anksto. Jis tvirtino, jog motociklininkai pakluso policijos nurodymams, o dauguma jų išvažiavo tik pasibaigus pamaldoms.
L. Pečiukaitis sakė negalintis paaiškinti, kaip akcijoje atsirado kiaulės galva. Jo teigimu, ją būtų galima vertinti kaip lietuviškoje tradicijoje su turtu, gerove ir ūkiu siejamą simbolį.
A. Beganskas pabrėžė, kad musulmonai nepasidavė provokacijai, taikiai baigė maldą ir išsiskirstė. Pasak jo, musulmonų bendruomenė ir islamas yra Lietuvos dalis.
Muftijus pranešė gavęs grasinimą sudeginti mečetę
Rugsėjo 18 dieną A. Beganskas pareiškė gavęs asmeninį grasinimą sudeginti Kauno mečetę ir susidoroti su juo bei jo šeima. Vis dėlto jis pabrėžė vieno žmogaus elgesio nelaikantis visos tautos ar valstybės pozicija.
Tą pačią dieną į penktadienio pamaldas atvykęs muftijus ragino bendruomenę nepasiduoti provokacijoms. Jis sakė esąs pasirengęs taikiam dialogui, įskaitant pokalbį su akcijoje dalyvavusiais baikeriais.
A. Beganskas paprašė valdžios atstovų užtikrinti musulmonų saugumą, siūlė šį klausimą aptarti su Vyriausybe ir svarstė galimybę mečetę aptverti tvora. Jis taip pat ragino svarstyti teisės aktus, kurie veiksmingiau užkirstų kelią žmonių kiršinimui dėl rasės, tautybės ar tikėjimo. Muftijus perspėjo, kad nevaldoma įtampa gali peraugti iš mitingų į muštynes ar net žudynes.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino abi puses neeskaluoti konflikto, gerbti musulmonų teisę netrukdomai melstis ir kartu atsižvelgti į vietos gyventojų interesus. Pasak jo, papildomų saugumo priemonių poreikį turi įvertinti policija ir Kauno savivaldybė.
Akciją pasmerkė ir Kauno arkivyskupija. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad religijos laisvė yra kiekvieno žmogaus teisė, o nesutarimai nepateisina žmogaus žeminimo dėl jo tikėjimo.
