Viešojoje erdvėje aktyviai diskutuojama švietimo klausimais – nuo ugdymo programų iki mokytojų trūkumo ir aukštojo mokslo pokyčių. Šioms diskusijoms svarbūs ne tik įvairių sričių ekspertų, politikų ir visuomenės narių nuomonės, bet ir moksliniais tyrimais bei duomenimis pagrįsti argumentai.
Atsižvelgiant į tai, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų institutas (UMI) rugsėjo 24 d. pradeda viešų diskusijų ciklą „Švietimo pokytis“. Cikle mokslininkai ir švietimo praktikai nagrinės aktualius švietimo pokyčius, jų poreikį ir mokslo įžvalgas.
„Švietimo sistemos problemos ir iššūkiai paliečia kiekvieną visuomenės narį. VU FsF UMI ir kiti fakulteto institutai kaupia daug patirties ir žinių, kurios gali būti itin vertingos ieškant apgalvotų, žiniomis grįstų ir efektyvių sprendimų“, – teigia VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Jonas Dagys.
Diskusijos vyks kartą per mėnesį, jose bus kviečiama išgirsti skirtingų sričių profesionalų nuomones aktualiausiais Lietuvos švietimo klausimais. Pirmoji diskusija, vyksianti rugsėjo 24 d., bus skirta temai „Mokytojų trūkumas: trūksta norinčių ar trūksta sąlygų?“.
Pasak VU FsF Ugdymo mokslų instituto direktorės doc. Justinos Garbauskaitės-Jakimovskos, renginių tikslas – suburti įvairių disciplinų atstovus ir švietimo ekspertus diskusijoms, kurios padėtų geriau suprasti švietimo srities kompleksiškumą, tarpusavio sąsajas ir sisteminius pokyčius.
„Nepaliaujamai kartojama, kad Lietuvoje trūksta mokytojų, o ateityje jų trūks katastrofiškai. Teigiama, kad reikia stiprinti ir plėsti pedagogines studijas, tačiau realybėje net ir universitetams parengus daugiau potencialių mokytojų, tai problemos nesprendžia“, – apie mokytojų trūkumo problemą kalba J. Garbauskaitė-Jakimovska.
Docentė pažymi, kad dalis absolventų nepasirenka darbo mokyklose arba po kelerių metų jį nutraukia, rinkdamiesi korepetitoriaus paslaugas ar kitus neinstitucionalizuotus švietimo teikimo būdus.
VU FsF Ugdymo mokslų institutas atliko žvalgomąjį tyrimą, kuris parodė, kad mokytojus netenkina darbo sąlygos mokyklose. Mokytojai susiduria su daugybe užduočių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ugdymo darbu.
„Mokykla kaip organizacija keičiasi išskirtinai lėtai, o jaunų žmonių realybė ir lūkesčiai darbdaviams vis labiau prasilenkia su klasikine mokyklos struktūra ir darbo organizavimo principais. Todėl verta svarstyti ne apie didesnio mokytojų skaičiaus parengimą, o apie mokyklos kaip organizacijos ir darbovietės patrauklumą darbo rinkoje, kurioje pašaukimo dirbti mokytoju jau nebepakanka“, – teigia J. Garbauskaitė-Jakimovska.
Šią temą diskusijoje nagrinės edukologijos, organizacinės psichologijos ir žmogiškųjų išteklių vadybos specialistai. Apie švietimo organizacijų gebėjimą atliepti kintančius visuomenės poreikius kalbės VU FsF Psichologijos instituto profesorė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Ugdymo mokslų instituto doktorantė Ingrida Ivanavičė bei VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Virginijus Tamaševičius.
Doc. Justina Garbauskaitė-Jakimovska pristatys švietimo organizacijų iššūkius, remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (TALIS) bei minėto Ugdymo mokslų instituto žvalgomojo tyrimo duomenimis.
Diskusija vyks rugsėjo 24 d. nuo 17.30 val. VU knygyne „Littera“ (Universiteto g. 3, Vilnius).
Šiais metais numatomos dar trys ciklo „Švietimo pokytis“ diskusijos: spalio 15 d. bus kalbama apie švietimo reformas („Kodėl vis dar veikia švietimo sistema?“), lapkričio 11 d. – apie švietimo ateitį („Kur veda diskusijos apie švietimo ateitį?“), o gruodžio 10 d. bus keliamas klausimas „Kam skirtas aukštasis mokslas?“.
2027 m. planuojamos diskusijos šiomis temomis: „Dalykinio ugdymo pabaigos pažadas“ ir „Egzaminų reforma“.
