Nuo rugsėjo 21 d. Eurosistema pradėjo teikti naują „Pontes“ atsiskaitymų paslaugą, skirtą bankams ir kitoms tinkamoms finansų įstaigoms atsiskaityti už tokenizuotas obligacijas bei kitus panašiu būdu įtrauktus vertybinius popierius naudojant centrinio banko pinigus. Ši paslauga jungia paskirstytojo registro sistemas, kuriose apskaitomi minėti vertybiniai popieriai, su Eurosistemos TARGET mokėjimų paslaugomis.
2024 m. Eurosistema kartu su rinkos dalyviais atliko bandymus, siekdama įvertinti įvairius atsiskaitymo būdus ir jų potencialą. Šiuo metu paslauga jau pasirengę naudotis pirmieji finansų rinkos dalyviai ir keturi vertybinių popierių infrastruktūros operatoriai, tarp jų ir Lietuvos bendrovė „Axiology“.
Kas keičiasi atsiskaitant už obligacijas?
Tokenizavimas (angl. tokenisation) reiškia, kad obligacija yra išleidžiama arba atvaizduojama kaip skaitmeninis žetonas. Tokenizuota forma savaime nekeičia obligacijos turėtojo teisių – emitentas ir toliau privalo vykdyti įsipareigojimus dėl skolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo. Pasikeičia tik obligacijos apskaitos ir jos savininko pasikeitimo registravimo būdas, pasitelkiant paskirstytojo registro technologiją (angl. distributed ledger technology, DLT). Kad sandoris būtų sėkmingas, obligacija turi būti perduota pirkėjui, o pinigai – pardavėjui. Šie du pervedimai yra susiejami siekiant užtikrinti, kad nė viena šalis neperduotų savo turto negavusi to, kas jai priklauso, taip įgyvendinamas vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pervedimo principas (angl. delivery versus payment, DvP).
„Pontes“ paslauga susieja vertybinio popieriaus pervedimą paskirstytojo registro sistemoje su atsiskaitymu centrinio banko pinigais. Pradiniame paslaugos etape galutinis atsiskaitymas pinigais vyksta Eurosistemos T2 sistemoje, kuri yra TARGET paslaugų dalis.
Bankai tarpusavyje jau seniai atsiskaito centrinio banko pinigais, laikomais jų sąskaitose centriniuose bankuose. Kai kuriose tokenizuoto turto sistemose atsiskaitymams gali būti naudojamos ir su euru susietos stabiliosios kriptovaliutos (angl. stablecoins), kurias leidžia privačios bendrovės. Jų patikimumas priklauso nuo obligacijos leidėjo gebėjimo vykdyti įsipareigojimus ir jo turimų rezervų. Centrinio banko pinigai yra paties centrinio banko įsipareigojimas. Vis dėlto pasirinkta mokėjimo priemonė nepanaikina rizikos, kad obligacijos emitentas neįvykdys savo įsipareigojimų.
Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat paskelbė, kad ruošiasi nedidelę dalį savo nuosavų lėšų investuoti į eurais išleistus tokenizuotus euro zonos viešojo sektoriaus ir Europos viršnacionalinių institucijų skolos vertybinius popierius. Šie pirkiniai būtų atsiskaitomi per „Pontes“.
Numatoma, kad šios investicijos taps ECB nuosavų lėšų portfelio, nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, dalimi. Taip ECB siekia įgyti praktinės patirties ir geriau įvertinti investavimo į tokenizuotus vertybinius popierius galimybes.
Kuo „Pontes“ skiriasi nuo gyventojams skirto skaitmeninio euro?
„Pontes“ paslauga yra skirta finansų įstaigų tarpusavio atsiskaitymams didmeninėje rinkoje (angl. wholesale market). Gyventojai per šią paslaugą negali tiesiogiai pirkti obligacijų ar atsidaryti sąskaitos ECB. Norintys investuoti ir toliau turės kreiptis į licencijuotus investicinių paslaugų teikėjus.
Kasdieniams gyventojų ir įmonių mokėjimams skirtas skaitmeninis euras (angl. retail digital euro) dar rengiamas. ECB planuoja 2027 m. antroje pusėje pradėti ribotą, 12 mėnesių trukmės bandymą, kuriame dalyvaus ir Lietuvos bankas. Bandomuosius mokėjimus atliks dalyvaujančių centrinių bankų darbuotojai, todėl skaitmeninis euras tuo metu dar nebus prieinamas plačiajai visuomenei.
Šiuo metu ES institucijos derina skaitmeninio euro reglamentą. Jei jis būtų priimtas dar 2026 m., ECB siektų iki 2029 m. būti pasirengęs galimam skaitmeninio euro išleidimui. Vis dėlto galutinis sprendimas dėl jo išleidimo dar nėra priimtas.
Tarp pirmųjų – ir Lietuvos bendrovė
ECB paskelbtame pirmųjų „Pontes“ infrastruktūros operatorių sąraše, be „Axiology“, yra „Clearstream“, „Cashlink“ ir „SWIAT“. Lietuvos bankas bendrovei „Axiology DLT“ yra išdavęs specialų leidimą valdyti paskirstytojo registro technologija grindžiamą prekybos ir atsiskaitymo sistemą.
„Axiology“ dalyvavo ir 2024 m. vykusiuose Eurosistemos bandymuose. Bendrovės infrastruktūroje obligacijų emisijos buvo registruojamos dar prieš pradedant veikti „Pontes“. Anot „Axiology“, joje jau galima atsiskaityti su euru susietomis stabiliosiomis kriptovaliutomis. Pradėjus veikti „Pontes“, atsirado ir galimybė už tokius sandorius atsiskaityti centrinio banko pinigais, su sąlyga, kad sandoryje dalyvaujančios finansų įstaigos yra pasirengusios naudotis šia paslauga.
Šis pokytis svarbus Europos finansų rinkai, kurioje vertybinių popierių apskaita tebėra suskaidyta. ECB prezidentės Christine Lagarde teigimu, Europos Sąjungoje veikia 32 centriniai vertybinių popierių depozitoriumai. „Pontes“ suteikia naują atsiskaitymo galimybę, tačiau vien jos nepakanka, kad skirtingose šalyse išleistomis obligacijomis būtų galima lengviau prekiauti. Tam būtina suderinti skirtingas sistemas ir taisykles.
Šiuos klausimus ECB kartu su rinkos dalyviais nagrinėja įgyvendindamas iniciatyvą „Appia“. Europos tokenizuotų finansų rinkos planą numatyta parengti 2028 m. Prie šios iniciatyvos prisideda ir „Axiology“, kuri yra ECB suburtos „Appia“ kontaktinės grupės narė.
Komentaro autorė yra prof. Alfreda Šapkauskienė, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Finansų katedros vedėja
