Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS), analizuodama 2026 m. susietosios paramos gyvulininkystei paskirstymą Lietuvoje ir Lenkijoje, atkreipia dėmesį į skirtingus ES paramos lėšų prioritetus. Lenkijoje išmokos už pienines karves mokamos tik už pirmąsias 20 karvių, o Lietuvoje parama didėja priklausomai nuo bandoms dydžio, siekiant remti net ir didelius ūkius.
Lietuvoje 2026 m. susietoji parama pieninėms karvėms yra diferencijuota: už pirmąsias 10 karvių mokama 208,53 Eur, už 11–50 karvių – 268,16 Eur, už 51–150 karvių – 297,98 Eur, o nuo 151-osios karvės – 223,33 Eur. LJŪJS vertinimu, toks modelis kelia abejonių dėl paramos orientacijos į smulkius ir vidutinius šeimos ūkius, nes didžiausias tarifų augimas tenka 51–150 karvių bandai.
Sąjunga taip pat kelia klausimą dėl beveik 20 mln. eurų vertės laikinosios paramos schemos ūkininkams, nukentėjusiems nuo išaugusių trąšų ir kuro kainų. Žemės ūkio ministerijos pristatytas 19,576 mln. eurų vertės paketas (9,788 mln. eurų ES lėšų ir tiek pat nacionalinio finansavimo) pienininkystės ūkiams siūlo paramą iki 300 pieninių karvių.
LJŪJS pabrėžia, kad nors Lenkijos susietoji parama ir Lietuvos laikinoji paramos schema yra skirtingos priemonės, jų ribos leidžia palyginti, kokio dydžio ūkiams valstybės skiria biudžeto išteklius. Jaunieji ūkininkai klausia žemės ūkio ministro, kokia dalis beveik 20 mln. eurų paramos atiteks skirtingo dydžio ūkiams pagal siūlomą formulę ir kodėl pienininkystėje nustatyta 300 karvių riba vienam subjektui, jei parama deklaruojama kaip skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams.
„Mes nesakome, kad 100 ar 300 karvių ūkiai neturėtų būti remiami. Esminis klausimas – kokius prioritetus Lietuva pasirenka skirstydama ribotas ES paramos lėšas. Jei beveik 20 mln. eurų paketas viešai pristatomas kaip parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, visuomenei turi būti aišku, kokio dydžio ūkiai realiai gaus didžiausią šios paramos dalį. Lenkijos pavyzdys rodo kitokį pasirinkimą – susietąją paramą už karves koncentruoti į pirmuosius 20 gyvulių ir taip didesnę ES paramos ir biudžeto dalį nukreipti į pirmuosius gyvulius bei mažesnes bandas“, – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
LJŪJS nuomone, susietoji parama daro įtaką žemės ūkio struktūrai. Kai išmoka didėja kartu su banda, parama koncentruojasi didesniuose ūkiuose. Kai nustatoma aiški remiamų gyvulių riba arba tarifas mažėja didėjant bandai, didesnė lėšų dalis paskirstoma platesniam ūkininkų skaičiui.
Sąjunga pabrėžia, kad tai nėra siūlymas mechaniškai perkelti Lenkijos modelį į Lietuvą, tačiau Lenkijos sprendimas riboti išmoką iki 20 karvių yra aiškus pavyzdys, kaip BŽŪP priemonė gali būti labiau koncentruojama į šeimos ūkius ir didesnę ES paramos sklaidą.
„Paramos ribojimas nėra bausmė didesniam ūkiui. Tai sprendimas, kokią dalį riboto biudžeto valstybė nori paskirstyti platesniam ūkininkų skaičiui. Mūsų tikslas nėra priešinti ūkius pagal jų dydį. Norime diskusijos, kaip paramos sistema gali padėti išlaikyti daugiau ekonomiškai gyvybingų šeimos ūkių, ypač regionuose, kuriuose gyvulininkystė intensyviai traukiasi“, – teigia P. Astrauskas.
