Ruduo didžiuosius šalies miestus, ypač sostinę, pasitiko su nesibaigiančiais kelio darbais ir intensyviu transporto priemonių eismu, tačiau tai nepaskatino avarijų skaičiaus augimo. Priešingai – per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose užregistruota 14 proc. mažiau transporto žalos atvejų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo „Lietuvos draudimo“ analizė. Dėl lėtesnio eismo spūsčių metu pasikeitė ir avarijų pobūdis – ženkliai sumažėjo sudėtingų eismo įvykių.
Draudimo bendrovės duomenimis, transporto žalų skaičius labiausiai krito Šiauliuose (27 proc.) ir Vilniuje (18 proc.). Sostinėje rugsėjo 1–23 d. užfiksuota 1251 automobilio žala, kai pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 1523.
Dviženkliu procentu transporto žalų sumažėjo ir Panevėžyje (17 proc.) bei Klaipėdoje (11 proc.). Kaune, remiantis draudiko duomenimis, žalų skaičius išliko beveik nepakitęs – 766 atvejai.
„Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Ir automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės. Tai matome ir savo žalų duomenyse: visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose sudėtingų ir kelių priežasčių lemtų avarijų šiemet sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje, kuriame spūstys buvo bene didžiausios – 36 proc.“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, tipiškos spūstyse įstrigusių vairuotojų padaromos eismo įvykių priežastys dažnai būna nesudėtingos: nepalaikomas saugus atstumas, per vėlai reaguojama į priekyje stabdantį automobilį, automobiliai nukenčia bandant įgyti pirmumą spūstyje. Vis dėlto, pasak G. Petriko, šių atvejų rugsėjį fiksuota rečiau visuose miestuose, išskyrus Kauną.
Vairavimo sąlygos – kol kas palankios
Draudiko duomenimis, mažiau avarijų užfiksuota ne tik didmiesčiuose. Visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 d. buvo užregistruotos beveik 4200 transporto žalos, arba beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Pasak G. Petriko, avarijų skaičiaus sumažėjimas ir miestuose, ir už jų ribų yra kompleksinis reiškinys, kurį vien spūstimis paaiškinti nebūtų iki galo teisinga. Galima daryti prielaidą, kad didelės įtakos turėjo ir geros vairavimo bei oro sąlygos.
„Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų, todėl sausas oras vairuotojams tikrai padėjo“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto, tikrasis išbandymas, pasak G. Petriko, vairuotojų laukia vėlyvą rudenį, kai spalį ir lapkritį sparčiai trumpėja šviesusis paros metas, ima anksčiau temti, dažniau būna lietingas ir darganotas oras, kelio dangą padengia nukritę lapai.
Kaip saugiau įveikti spūstis ir kelio darbų zonas
Transporto žalų ekspertas primena, kad artėjant prie kelio darbų atkarpos svarbu greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu.
„Atsidūrus spūstyje būtina išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti nestabdant staigiai, ir vengti dažno persirikiavimo vien siekiant įgyti pirmumą eisme. Kelionės maršrutą patariama apgalvoti ir nusistatyti prieš išvykstant, o ne vairuojant, kuomet ištrūkti iš spūsties jau būna neįmanoma“, – komentuoja G. Petrikas.
Jis primena, kad susiaurėjus juostoms vairuotojams rekomenduojama taikyti „užtrauktuko“ principą – į pagrindinį važiavimo kelią ar juostą įsilieti pakaitomis. Taip pat svarbu neįvažiuoti į sankryžą, ją blokuojant besikertančia gatve atvažiuojantiems automobiliams. Bandyti išvažiavus iš spūsties prarastą laiką kompensuoti didesniu greičiu taip pat nėra geras sumanymas, nes eismas mieste sudalintas atkarpomis nuo šviesoforo ar sankryžos iki kito šviesoforo.
„Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės judėjimo juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai. Kuo mūsų veiksmai aiškesni kitiems vairuotojams, tuo mažesnė netikėto susidūrimo ar eismo įvykio tikimybė“, – pabrėžia G. Petrikas.
