Lietuva, pagal Pasaulinį inovacijų indeksą (Global Innovation Index, GII), šiemet pakilo vienu laipteliu ir užima 32-ą vietą pasaulyje. Inovacijų agentūra pažymi, kad šalis pirmauja pasaulyje pagal du rodiklius: aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų užimtumo ir vienaragių vertės, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu.
Per pastaruosius šešerius metus Lietuvos pozicija indekse pagerėjo aštuoniomis vietomis, nuo 40-os vietos 2020 m. iki dabartinės 32-os. Tarp 39 Europos valstybių Lietuva užima 20-ą vietą.
„Lietuvos augimas Pasauliniame inovacijų indekse patvirtina, kad nuosekliai judame pasirinkta ekonomikos transformacijos kryptimi. Stiprindami šalies inovacijų potencialą, skatiname verslą ir mokslą kurti daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų, kurie yra mūsų ekonomikos augimo variklis. Inovacijos didina įmonių produktyvumą, skatina aktyviau konkuruoti pasaulinėse rinkose, didina šalies žinomumą ir padeda greičiau kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Todėl šis įvertinimas pasaulio inovacijų žemėlapyje – mūsų nuoseklaus ir sistemingo darbo stiprinant Lietuvos inovacijų ekosistemą rezultatas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Vienaragių vertė Lietuvoje siekia 8,03 proc. BVP. Kitos Lietuvos stiprybės apima informacinių ir ryšių technologijų naudojimą (4 vieta pasaulyje), verslumo politiką ir kultūrą bei ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemų sertifikatų skaičių (6 vieta), nacionalinių vaidybinių filmų skaičių (8 vieta), finansavimą startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms bei mobiliųjų programėlių kūrimą (9 vieta).
„Tarptautiniame kontekste ryškėjančios Lietuvos stiprybės – talentai, verslumas ir technologiniai gebėjimai – suteikia tvirtą pagrindą tolesniam mūsų šalies augimui. Didžiausias potencialas slypi gebėjime šias stiprybes sujungti – kad perspektyvios idėjos greičiau pasiektų rinką, mokslo ir verslo partnerystės kurtų naujas inovacijas, o Lietuvos įmonės vis aktyviau plėstųsi tarptautiniu mastu. Taip Lietuvos inovacinis potencialas virsta realia ir ilgalaike verte šalies ekonomikai“, – sako Inovacijų agentūros direktorė dr. Monika Paulė.
Teigiamą inovacijų ekosistemos dinamiką atspindi ir kiti GII duomenys: 2024–2025 m. tarptautinių patentų paraiškų skaičius Lietuvoje išaugo 68,2 proc., mokslinių publikacijų – 12,1 proc., o rizikos kapitalo sandorių – 9,5 proc.
Iš septynių Pasaulinio inovacijų indekso sričių, Lietuva geriausiai vertinama pagal institucijų kokybę (20 vieta pasaulyje). Pagal infrastruktūrą šalis yra 22-a, rinkos išsivystymą – 28-a, o pagal žinių ir technologijų rezultatus – 31-a.
Indeksas taip pat išryškina ir sritis, kuriose Lietuvos pozicijos kol kas silpnesnės: jaunimo demografinis potencialas (124 vieta), išlaidos programinei įrangai (102 vieta), aukštųjų technologijų importas (76 vieta) ir mokėjimai už intelektinę nuosavybę (73 vieta). Žemesnės pozicijos fiksuojamos žinių kūrimo ir patentavimo srityse. Daugiau potencialo Lietuva turi stiprindama verslo investicijas į MTEP, mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei žinių komercializavimą.
Pasaulinį inovacijų indeksą kasmet rengia Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). Indeksas, apimantis apie 80 rodiklių, vertina šalių inovacijų ekosistemas – nuo institucijų, žmogiškojo kapitalo, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros iki verslo aplinkos, technologinių bei kūrybinių rezultatų.
2026 m. pirmąją vietą Pasauliniame inovacijų indekse 16-us metus iš eilės užėmė Šveicarija. Latvija rikiuojasi 40-oje, o Estija – 17-oje vietoje. Indekse iš viso vertinamos 139 pasaulio ekonomikos.
