Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) skyrė beveik 572 mln. zlotų (apie 131 mln. eurų) baudų už vieną didžiausių Europoje darbo rinkos kartelių. „Biedronka“ prekybos tinklą valdanti „Jeronimo Martins Polska“ ir ją aptarnaujančios transporto įmonės beveik septynerius metus trukdė vairuotojams laisvai keisti darbdavį.
Kas ir kaip nusižengė?
„Biedronką“ aptarnaujančios transporto paslaugų įmonės susitarė viena iš kitos nevilioti darbuotojų – vairuotojų. Norėdamas pereiti dirbti pas kitą vežėją, vairuotojas pirmiausia turėjo gauti esamo darbdavio sutikimą.
Institucija nustatė, jog „Jeronimo Martins Polska“ rolė šiame susitarime nebuvo tik kaip stebėtojo. Bendrovė susitarimą organizavo, prižiūrėjo, kad jo būtų laikomasi, ir tarpininkavo vežėjams keičiantis informacija. Be to, darbą be leidimo pakeitusiems vairuotojams būdavo ribojama prieiga į „Biedronkos“ paskirstymo centrus.
Susitarimą galėjo nulemti kvalifikuotų vairuotojų stygius rinkoje. Tyrimo medžiagoje cituojamas vieno vežėjo laiškas, kuriame skundžiamasi „nerimą keliančia vairuotojų migracija tarp vežėjų“, o kitame, situacija apibūdinama kaip „žiurkių lenktynės“, kai vežėjai vieni kitus lenkia, siūlydami didesnį atlygį.
Institucija pabrėžė, jog normali konkurencija darbo rinkoje suteikia darbuotojams galimybę gauti sąžiningą, rinkos veiksnių nulemtą atlyginimą, o šiuo susitarimu jo dalyviai apsunkino vairuotojų galimybes keisti darbdavį, dėl ko sumažėjo spaudimas transporto paslaugų įmonėms didinti vairuotojų atlyginimus ar gerinti kitas darbo sąlygas.
Šio susitarimo dalyviams institucija bendrai skyrė beveik 572 mln. zlotų (apie 131 mln. eurų) baudų. Didžiausią baudą – 525,54 mln. zlotų – gavo „Biedronkos“ parduotuvių tinklo valdytoja, likusią suma teks susimokėti 29 transporto įmonėms ir 8 fiziniams asmenims.
Šį pažeidimą įvertino ir Europos Komisija, kuri sutiko, jog tokie veiksmai pažeidė ES konkurencijos taisykles.
Darbo rinkos karteliai – ES institucijų akiratyje
„Darbuotojų neviliojimo susitarimai paveikia bene svarbiausią darbdavių tarpusavio konkurencijos elementą – siūlomo darbo užmokesčio dydį. Kuomet įmonės laisvai nesivaržo dėl darbuotojų, atlyginimai auga lėčiau, o darbuotojai praranda galimybę gauti geresnes darbo sąlygas“, – sako Liudas Šiukšteris, advokatų kontoros WIDEN vyresnysis teisininkas, advokatas.
Europos Komisija 2024 m. gegužę paskelbtoje konkurencijos politikos apžvalgoje nurodė, kad neviliojimo ir atlyginimų fiksavimo susitarimai paprastai laikomi ribojimais pagal tikslą – panašiai kaip konkurentų kainų fiksavimas. 2025 m. birželį Komisija pirmą kartą skyrė baudą už darbo rinkos kartelį: „Delivery Hero“ ir „Glovo“ nubaustos 329 mln. eurų, be kita ko, už susitarimą nevilioti vienos kitos darbuotojų. Panašias baudas pastaraisiais metais skyrė ir nacionalinės institucijos Belgijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje.
Lietuva – ne išimtis. Konkurencijos taryba konkurencijos ribojimus darbo rinkoje įvardijo kaip vieną iš veiklos prioritetų, parengė darbdaviams skirtą atmintinę, o 2021 m. nubaudė Lietuvos krepšinio lygą ir 10 klubų už susitarimą nemokėti krepšininkams atlyginimų už nutrauktą sezono dalį.
„Biedronkos“ byla yra išskirtinė tuo, jog joje buvo skirtos vienos didžiausių baudų už draudžiamą susitarimą darbo rinkoje. Taip pat šioje byloje atsakomybė buvo taikoma ne tik tarpusavyje konkuruojantiems darbdaviams, bet ir užsakovui, kuris tokį susitarimą koordinavo“, – paaiškina advokatas L. Šiukšteris.
Ką turėtų žinoti verslas
Pasak WIDEN advokato Liudo Šiukšterio, pirmiausia, ką privalo žinoti verslas, tai kad darbo rinkoje konkurentais laikomos visos įmonės, kurios varžosi dėl tų pačių darbuotojų, net jei jos veikia skirtingose prekių ar paslaugų rinkose. Konkurencijos taryba tai aiškiai nurodo ir savo atmintinėje.
Antra, pažeidimu gali būti ir neformalūs, žodiniai vadovų susitarimai „neperimti žmonių“ ar tarpusavyje derinti atlyginimus. Rizikingas ir keitimasis jautria informacija apie darbo užmokestį.
Trečia, sankcijos yra griežtos. Lietuvoje įmonėms gresia bauda iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų, o vadovams – asmeninė atsakomybė: bauda ir draudimas iki penkerių metų eiti vadovaujamas pareigas.
„Europos Komisija ir nacionalinės institucijos darbo rinkos kartelius vertina taip pat griežtai kaip klasikinius kainų kartelius. Darbuotojų stygius – kaip ir šioje byloje – nėra pateisinimas susitarti su konkurentais. Įmonėms, kurios varžosi dėl specialistų, tai reiškia, kad dėl darbuotojų reikia konkuruoti atlyginimu ir darbo sąlygomis, o ne mėginti tai apeiti neteisėtais susitarimais“, – pabrėžia advokatas.
Kaip apsisaugoti?
Teisininkas rekomenduoja verslams peržiūrėti sutartis su partneriais, rangovais ir personalo atrankos agentūromis, įvertinti neviliojimo sąlygas bendros veiklos sutartyse, akcininkų sutartyse ir sandorių dokumentuose, apmokyti personalo skyrių ir vadovus bei turėti veikiančius veikiančius vidinius pranešimų apie pažeidimus kanalus. Teisėtiems interesams, pavyzdžiui, investicijoms į darbuotojų mokymą, apsaugoti pasirinkti mažiau konkurenciją ribojančias priemones.
