Kauno rotušėje, adresu Rotušės a. 20, rugsėjo 30 dieną atidengiama Europos kino akademijos (EFA) „Europos kino kultūros lobio“ lentelė. Ji žymės vietą, kurioje veikė pirmasis Kauno miesto muziejus ir kino pradininkas Vladislovas Starevičius pradėjo eksperimentuoti su stop kadro animacija.
Lentelė pažymės balandį suteiktą statusą
Kauno miesto muziejus į Europos kino kultūros lobių sąrašą buvo įtrauktas dar 2026 metų balandį, todėl rugsėjo 30-osios renginyje inauguruojama šį jau suteiktą statusą žyminti lentelė.
Kauną Europos kino akademijai pasiūlė Lietuvos Kino kultūros asociacija. EFA komisija įvertino paraišką ir nusprendė pažymėti būtent Kauno miesto muziejų. Akademija šiuo sąrašu išskiria simbolinę bei istorinę reikšmę Europos kinui turinčias vietas, kurias siekiama išsaugoti ateities kartoms.
2026 metais sąrašas papildytas dešimčia vietų ir dabar apima 70 objektų. Lietuvai jame atstovauja dvi vietos: 2025 metais įtraukta Kuršių nerija ir Kauno miesto muziejus.
Muziejaus direktorius dr. Simonas Jazavita pabrėžė, kad Kaune prasidėję Starevičiaus eksperimentai tapo pasaulinės kultūros dalimi, o EFA įvertinimas vėl atkreipia dėmesį į vietą, kurioje jie buvo pradėti.
Starevičius Kaune pradėjo kurti vabzdžių lėles
Lenkų ir lietuvių kilmės Starevičius užaugo Kaune ir dirbo pirmajame miesto muziejuje, Rotušės aikštėje veikusiame nuo 1905 metų. Be kitų pareigų, jis prižiūrėjo muziejaus vabzdžių kolekciją.
1909 metais muziejui patikėta kamera Starevičius sukūrė vieną pirmųjų Lietuvos dokumentinių filmų „Virš Nemuno“. Vėliau, mėgindamas filmuoti gyvus vabzdžius, jis susidūrė su technine problema – vabzdžiai nejudėjo apšviesti kaitriomis kino lempomis. Tuomet kūrėjas pradėjo gaminti judinamus jų modelius ir atskirus judesius fiksuoti stop kadro technika.
EFA duomenimis, 1910 metais muziejuje jis sukūrė filmą „Lucanus Cervus“, lietuviškuose šaltiniuose vadinamą „Elniaragių kova“. Jame naudotos lanksčios vabzdžių lėlės, imituojančios natūralią elgseną. Akademija šį darbą laiko vienu ankstyviausių pavyzdžių, kai stop kadro animacija tapo ne vien techniniu eksperimentu, bet pasakojimo ir vaidybos priemone.
„Elniaragių kova“ neišliko, tačiau ankstyvieji bandymai Kaune davė pradžią tarptautinei Starevičiaus karjerai. Režisieriumi, operatoriumi, scenaristu ir scenografu dirbęs kūrėjas per pusę amžiaus sukūrė daugiau kaip 100 filmų.
Kinotyrininkės dr. Linos Kaminskaitės-Jančorienės teigimu, Starevičius į Lietuvos kino istoriją buvo įtrauktas pavėluotai. Ji tai sieja su tyrimų stoka ir tarptautinėje istoriografijoje išlikusiu kolonijiniu požiūriu, dėl kurio kūrėjas menkai sietas su Lietuva.
„Romuva“ parodys tris Starevičiaus filmus
Kauno rotušės ekspozicijos įvadinis stendas bus papildytas NFC žyma. Kauno miesto muziejaus programėlės naudotojai per ją galės pasiekti medžiagą apie Starevičiaus gyvenimą ir kūrybą Kaune.
Rugsėjo 30 dieną 19 val. Kauno kino centre „Romuva“ taip pat rengiamas nemokamas trijų Starevičiaus filmų seansas. Filmams gyvai akompanuos ukrainiečių pianistas, kompozitorius ir nebyliojo kino taperis Pavelas Pavlosyukas.
59 minučių programoje numatyta parodyti „Gražiąją Lukanidą“, 1912 metų filmą „Kinematografijos operatoriaus kerštas“ ir 1933 metų „Šunelį talismaną“. Šaltiniuose „Gražiosios Lukanidos“ sukūrimo data nurodoma nevienodai: „Romuvos“ programoje – 1910-ieji, o ankstesnėje LRT publikacijoje – 1912-ieji. Sutariama, kad veikiausiai Kaune sukurtas filmas išgarsino Starevičių.
Nemokami bilietai į seansą dalijami „Romuvos“ kasoje likus valandai iki renginio pradžios.
