Nors 85 proc. gyventojų savo namuose jaučiasi saugūs, įvairias apsaugos priemones, tokias kaip signalizacija ar kameros, turi tik 39 proc. apklaustųjų. Ekspertai ragina rudenį, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, iš naujo įvertinti realius būsto saugumo pagrindus.
Remiantis praėjusiais metais atliktu Lietuvos gyventojų tyrimu, saugumo jausmą namuose dažniausiai lemia kasdieniai veiksniai: kaimynystė (62 proc.), durų ir spynų tvirtumas (60 proc.), lauko apšvietimas bei gyvenimas kartu su šeimos nariais (po 43 proc.).
„Ekskomisarų biuro“ vadovas Vytautas Labeckas pabrėžia, kad nors šie elementai svarbūs, vien jų nepakanka apsisaugoti nuo visų rizikų. „Rami kaimynystė, tvirtos durys ar tai, kad iki šiol nieko nenutiko, dar nereiškia, kad būstas pasirengęs netikėtoms situacijoms. Vertinant saugumą svarbu pagalvoti ir apie silpnąsias vietas – kas nutiktų kilus gaisrui, techniniam gedimui, vandens nuotėkiui ar bandymui įsilaužti“, – aiškina V. Labeckas.
Didžiausios grėsmės dažnai prasideda nepastebimai
Gyventojų apklausa atskleidžia, kad didžiausią nerimą dėl namų kelia gaisras (70 proc. respondentų). Taip pat minimi įsilaužimai ir vagystės (51 proc.), techniniai gedimai, tokie kaip elektros ar dujų sistemos problemos (44 proc.), bei vandens užliejimas ar vamzdžių avarijos (42 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis respondentų baiminasi, kad nelaimės atveju pagalba gali nepasiekti pakankamai greitai.
Nors tokios rizikos dažnai atrodo nutolę, dalis pavojų kyla iš kasdienio būsto naudojimo, ypač rudenį, kai daugiau laiko praleidžiame namuose. Tai susiję su šildymo įranga, elektros instaliacija, dūmtraukiais, buities prietaisais, vandentiekiu ar nepakankamu apšvietimu.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį 2026 metų pusmetį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1473 gaisrai, tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Per šiuos gaisrus žuvo 39 žmonės.
V. Labecko teigimu, kai kurios būsto rizikos, skirtingai nei matomi gedimai, gali ilgą laiką likti nepastebėtos ir pasireikšti tik pažengusios situacijos metu. „Pavojus nebūtinai prasideda nuo akivaizdaus įsilaužimo ar didelio gaisro – pirmieji signalai gali būti vos pastebimi. Todėl šiandien būsto saugumas reiškia ne tik apsaugą nuo išorinių grėsmių, bet ir galimybę kuo anksčiau pastebėti dūmus, vandens nuotėkį, techninį gedimą ar kitą netipinę situaciją namuose“, – pabrėžia ekspertas.
Kol nieko nenutinka, apsauga atrodo nebūtina
Nors 85 proc. gyventojų namuose jaučiasi saugūs, skirtingas apsaugos priemones, tokias kaip signalizacija, stebėjimo kameros ar jutikliai, turi tik 39 proc. apklaustųjų. Per metus atliktas tyrimas taip pat rodo, kad profesionaliomis saugos paslaugomis naudojasi tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų.
V. Labeckas aiškina, kad tai nereiškia, jog žmonėms saugumas nerūpi. Apsaugos priemonės dažnai tampa nepastebimos, kol veikia, ir gali atrodyti nereikalingos, jei nieko neatsitinka. Dėl šios priežasties apsaugos sprendimai dažnai atidedami.
„Įvykio metu svarbiausia tampa ne tai, kaip saugiai jautėmės iki tol, o ar pavojus buvo pastebėtas laiku ir ar buvo aišku, kas turi reaguoti. Apsaugos priemonių tikslas nėra priversti žmogų nuolat galvoti apie rizikas – priešingai, jos turi suteikti ramybės ir padėti greitai suprasti, ką daryti, kai situacija pasikeičia“, – teigia V. Labeckas.
Prasidėjus rudeniui, saugumo ekspertai rekomenduoja patikrinti durų, langų ir spynų būklę, pasirūpinti veikiančiais dūmų detektoriais, apžiūrėti elektros instaliaciją, šildymo įrangą ir dūmtraukius. Taip pat patariama įvertinti lauko apšvietimą, matomumą prie įėjimo, patikrinti turimas signalizacijos sistemas, kameras ar jutiklius ir užtikrinti, kad pavojaus signalas pasiektų atsakingus asmenis ar tarnybas.
