Spalio 2 d. Regionų forume, vykusiame Prezidentūroje, aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė akcentavo būsto prieinamumo problemą Lietuvoje ir pasiūlė galimą veiksmų planą jos sprendimui. „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – pabrėžė ministrė.
I. Andriulaitytė pažymėjo, kad su būsto prieinamumo problema susiduria įvairios gyventojų grupės: ne tik socialinio būsto laukiantieji, bet ir jaunavedžiai, pirmąjį būstą įsigyjantys asmenys, vienišiai, vidutines pajamas gaunantys gyventojai bei savivaldybėms reikalingi specialistai.
„Vertindami būsto situaciją žiūrime į tris dalykus: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimas būstu. Didmiesčiuose paklausa gali lenkti pasiūlą, kurortuose spaudimą kelia sezoninė ir trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose trūksta kokybiško būsto, o mažesnėse savivaldybėse pagrindinė problema gali būti seno būsto kokybė. Todėl ir taikomi sprendimai negali būti vienodi visai Lietuvai“, – paaiškino ministrė, akcentuodama savivaldybių skirtumus.
Aplinkos ministrė paragino savivaldybes ne tik administruoti valstybės nustatytas paramos priemones, bet ir aktyviai kurti savo būsto politiką. „Dabar svarbiausia – valstybės ir savivaldos partnerystė, kad prieinamas būstas taptų ne teorine sąvoka, o realia galimybe žmonėms gyventi ir dirbti ten, kur jie nori. Todėl kviečiu savivaldybes ne tik naudotis valstybės siūlomomis priemonėmis, bet ir kartu ieškoti konkrečių sprendimų“, – teigė I. Andriulaitytė.
Ministrė išskyrė 5 prioritetines priemones, kurių būtina imtis, siekiant pagerinti būsto prieinamumą Lietuvoje:
- Plėsti savivaldybių būstą – suteikti savivaldybėms daugiau autonomijos sprendžiant, kam ir kaip skirti prieinamą būstą.
- Įtraukti privatų būstą – leisti savivaldybėms išsinuomoti privačius butus ir juos pernuomoti gyventojams.
- Būstą vystyti kartu su privačiu sektoriumi – kurti viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelius.
- Mažinti spekuliacinę paklausą – svarstyti didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose.
- Į būsto plėtrą įtraukti savivaldybes – savivaldybės galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o dalis naujai pastatytų būstų būtų skiriama prieinamam būstui.
2025–2026 m. atliktas išsamus Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas atskleidė, kad nors apie 87 proc. namų ūkių gyvena nuosavame būste, įsigijimui, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų. Savivaldybių ir socialinio būsto fondas sudaro atitinkamai tik apie 1,5 proc. ir 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis siekia vos apie 1 proc. Tai rodo, kad problema apima ne tik kainą, bet ir pasiūlą, nuomos rinką, būsto kokybę bei esamo fondo panaudojimą.
Daugiau informacijos apie būsto prieinamumo rodiklius galima rasti viešai prieinamoje būsto prieinamumo švieslentėje, kuri leidžia stebėti rodiklius, lyginti savivaldybes ir analizuoti jų kaitą.
